Penktadienį 50 metų valdymo jubiliejų švenčiantis Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas į sostą atsisėdo būdamas 27 metų ir po to ilgai stengėsi atsikratyti savo, kaip nuo automobilių priklausomo pleibojaus, įvaizdžio.
Tačiau būtent jo atjauta galiausiai padėjo jam užmegzti ryšį su 10 mln. savo pavaldinių, daugelis kurių, kaip tikimasi, dalyvaus savaitgalį vyksiančiose šventiniuose renginiuose jo garbei.
Reikšmingiausia karaliaus valanda atėjo 2005 metų sausį, netrukus po to, kai daugiau kaip 500 švedų žuvo per cunamį, užgriuvusį turistinius pietryčių Azijos kurortus.
„O, jei aš, kaip pasakų karalius, galėčiau viską sutvarkyti ir užbaigti istoriją žodžiais „Ir tada jie visi ilgai ir laimingai gyveno“. Bet aš, kaip ir jūs, esu tik liūdintis ir ieškantis draugas“, – sakė jis kalboje, kuri pataikė į teisingą natą tuo metu, kai Švedijos vyriausybės reakcija buvo vertinama kaip nepakankama.
Nepaisant to, kad nemėgsta viešai kalbėti, karalius tada atvirai papasakojo apie savo tėvo, kurio nė neprisimena, netektį, ir sulaukė aukų šeimų bei visuomenės pagyrimų.
1946 metų balandžio 30 dieną gimusiam Carlui Gustafui Folkei Hubertusui Bernadotte‘ui buvo vos devyni mėnesiai, kai jo tėvas, princas Gustafas Adolfas, žuvo per lėktuvo katastrofą Danijoje.
Sekso simbolis
Jis tapo kronprincu būdamas ketverių metų, kai jo senelis 1950 metais į sostą įžengė kaip karalius Gustavas VI Adolfas, o karaliumi – 1973-aisiais.
27 metų jaunuoliui, augusiam su keturiomis vyresnėmis seserimis ir dažnai šalia nebuvusia motina, Saksonijos Koburgo-Gotos princese Sibylla, tapti jauniausiu pasaulyje karaliumi buvo „tiesiog labai sunku“, vėliau prisipažino jis.
„Turbūt niekam nepavyktų įsivaizduoti, ką asmeniškai reiškia tokia užduotis“, – sakė jis interviu Švedijos radijui 2013 metais.
Kalbėdamas savo pirmojoje tinklalaidėje, transliuotoje prieš pat jo 75-ąjį gimtadienį, jis savo darbą pavadino „sekinančiu“.
Karaliui, kuris pirmaisiais savo valdymo metais kartais pasirodydavo bulvarinių žurnalų nuotraukose be marškinėlių, taip ir nepavyko visiškai atsikratyti pleibojaus įvaizdžio. Vėlesni sekso skandalai tai tik sustiprino.
Vis dėlto valdant Karoliui XVI Gustavui monarchija buvo labai populiari. 1976 metų birželį jis vedė trejais metais vyresnę paprastos kilmės vokietę, vertėją Silviją Sommerlath.
Pora, susipažinusi per 1972 metų Miuncheno olimpines žaidynes, susilaukė trijų vaikų – sosto įpėdinės Victoria‘os, princo Carlo Philipo ir princesės Madeleine.
Victoria, gimusi 1977 metų liepos 14 dieną, turėtų tapti pirmąja valdančia Švedijos karaliene per beveik 300 metų.
2019 metais karalius sumažino karališkuosius rūmus, atimdamas iš dviejų jauniausių savo atžalų „Jo/jos karališkosios didenybės“ titulus. Jo vaikaičiai išlaiko princo ir princesės titulus, bet negaus apanažo – turto, titulo, pareigų ir pan., paprastai skiriamo jaunesniems monarcho vaikams.
Aistra automobiliams...
Karolio XVI Gustavo aistra prabangiems automobiliams yra gerai žinoma. Jo pilyje prie ežero netoli Stokholmo, garaže stovi vintažinių amerikietiškų modelių kolekcija, taip pat švediški klasikiniai bei europietiški sportiniai automobiliai.
Šį savo pomėgį jis perdavė sūnui, tačiau negalėjo jam perduoti karūnos.
Sausio mėnesį karalius dar kartą sukritikavo 1980 metais Švedijoje pakeistus paveldėjimo įstatymus, kad monarchu taptų pirmagimis vaikas, jo atveju – dukra Victoria. Jo tuomet septynių mėnesių sūnus Carlas Philipas taip neteko kronprinco titulo.
Karalius, kuriam draudžiama kištis į politinius reikalus, šį žingsnį pavadino „nesąžiningu“, ir tai nelabai patiko lyčių lygybės principais besivadovaujančiai Švedijai.
...ir moterims
2010 metais išleistoje knygoje apie karaliaus asmeninį gyvenimą buvo teigiama, kad jis buvo mergišius ir dešimtajame dešimtmetyje nuolat lankėsi sekso klubuose, pakartojant ankstesnius teiginius, kad jis turėjo daugybę romanų su jaunesnėmis moterimis.
Ši kontroversiška knyga, pavadinta „Monarchas per prievartą“ (The Reluctant Monarch) smarkiai pakenkė karaliaus populiarumui, ypač dėl to, kad jis niekada nepaneigė šių teiginių. Karalius žurnalistams sakė, kad knygą aptarė su savo šeima, kurią šie kaltinimai įskaudino.
„Dabar mes verčiame kitą puslapį“, – sakė jis.
Žiniasklaida taip pat dažnai šaipėsi iš jo dėl daugybės jį ištikusių nesklandumų, įskaitant klaidingą savo vardo rašybą 1973 metais duodant autografą. Vėliau paaiškėjo, kad jis, kaip ir du jo vaikai, kenčia nuo disleksijos.
Karalius – aistringas sportininkas ir medžiotojas, neturi jokių rimtesnių sveikatos problemų. Šių metų vasarį jam buvo atlikta širdies operacija, kuri praėjo „pagal planą“, pranešė rūmai.
Būdamas aistringas gamtos mylėtojas, jis pirmininkauja Pasaulio gamtos fondo Švedijos skyriui ir yra Pasaulio skautų fondo garbės pirmininkas.