Kartu su rudenėjančiais orais Europos šalyse kylant naujai koronaviruso bangai, Švedija gali sulaukti reabilitacijos dėl išskirtinės savo reakcijos į pandemijos grėsmę pavasarį.
Ši šalis neįvedė griežto karantino, neuždarė mokyklų, o visuomenei vietoj draudimų teikė rekomendacijas. Tačiau atsidūrė kritikos smaigalyje, nes koronaviruso sukeltų mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų buvo vienas didžiausių Europoje (po Belgijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Italijos) ir 5–10 kartų didesnis nei kaimynėse Danijoje, Suomijoje ir Norvegijoje.
Švedijos atsaką į pandemijos grėsmę nulėmė išskirtinis sprendimų priėmimo mechanizmas – visur kitur dėl karantino sprendė politikai, o pagal Švedijos konstituciją atsakomybę prisiėmė Visuomenės sveikatos agentūra, vyriausybė tik pritarė jos valiai. Realiai tokį sprendimą priėmė vienas žmogus – 64 metų Andersas Tegnellis, šalies vyriausiasis epidemiologas. Daug kritikos sulaukęs mokslininkas laikosi minios imuniteto idėjos ir nuosprendį jam siūlo skelbti pasibaigus pandemijai.
Dabar atrodo, kad svarstyklės krypsta jo pusėn. Naujų COVID-19 atvejų, vertinant milijonui gyventojų, dabar Švedijoje užfiksuojama ne tik gerokai mažiau nei Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje (žr. grafiką), bet ir kaimynėse Norvegijoje bei Danijoje. Pastarojoje rugsėjo viduryje užsikrėtimo atvejų rodiklis buvo daugiau negu du kartus didesnis nei Švedijoje.
