PixabayŠvedijos centro dešiniųjų vyriausybė įvykdys visus reikalavimus pagal susitarimą su Turkija dėl stojimo į NATO, o užsienio politikoje sutelks dėmesį į artimiausias kaimynines šalis, atsisakydama ankstesnės administracijos „feministinės užsienio politikos“, pirmadienį pareiškė šalies diplomatijos vadovas.
Užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad naujoji vyriausybė pritaria Ankaros susirūpinimui dėl Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuri Turkijoje, Europoje ir Jungtinėse Valstijose laikoma teroristine organizacija.
„Švedijos vyriausybė nedarys jokių nesąmonių, kai kalbama apie PKK, – interviu naujienų agentūrai AP sakė T. Billstromas. – Mes visiškai laikomės politikos, kuri reiškia, kad teroristinės organizacijos neturi teisės veikti Švedijos teritorijoje.“
Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu PKK nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.
Pagal susitarimo memorandumą, kurį per birželį vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašė ankstesnė kairiojo sparno Švedijos vyriausybė, Stokholmas ir Helsinkis įsipareigojo neremti kurdų grupuočių Sirijoje, kurios, Turkijos teigimu, yra susijusios su PKK, ir panaikinti ginklų embargą Turkijai, įvestą po jos įsiveržimo į Šiaurės Siriją 2019 metais.
Jie taip pat sutiko imtis „neišspręstų įtariamųjų terorizmu deportacijos ar ekstradicijos prašymų“, kas pasirodė esanti komplikuota užduotis dėl plačios terorizmo apibrėžties Turkijoje, kur kovos su terorizmu įstatymai taikomi siekiant susidoroti su prezidento Recepo Tayyipo Erdogano oponentais.
„Viskas, kas įrašyta trišaliame memorandume ir dėl ko susitarė visos trys šalys, turėtų būti įvykdyta, turi būti įvykdyta visų trijų šalių“, – sakė T. Billstromas ir pridūrė, kad „viskas taip pat turi būti padaryta teisiškai saugiai“.
PKK nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
