ScanpixŠveicarija pirmadienį sutiko patenkinti ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą surengti pasaulio lyderių susitikimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Prieš išvykdamas į Pasaulio ekonomikos forumo susitikimą Davose V. Zelenskis pirmadienį Berne surengė derybas su Šveicarijos prezidente Viola Amherd.
„Mūsų komandos nuo rytojaus pradeda pasirengimą [...] pasauliniam taikos viršūnių susitikimui Šveicarijoje“, – po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, planuojamas susitikimas bus lyderių lygio.
„Šis susitikimas privalo suaktyvinti viską, kas jau pasiekta, ir [...] apibrėžti, kad karo pabaiga privalo būti ypač teisinga ir [kad] tarptautinės teisės galios atkūrimas privalo būti tikrai visiškas“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vasarį sueis dveji metai nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Maskva pastarosiomis savaitėmis suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą.
Rusija nekviečiama
Dėl Rusijos pakvietimo į viršūnių susitikimą V. Zelenskis sakė: „Esame atviri visoms pasaulio šalims, gerbiančioms mūsų suverenumą ir teritorinį vientisumą. Taigi, galite daryti išvadas dėl to, ką kviečiame.“
„Žinoma, norėtume, kad dalyvautų globaliųjų Pietų šalys [...]. Norėtume, kad dalyvautų Kinija“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, labai svarbu, kad lyderiai dalyvautų susitikime, nes labai svarbu parodyti, „kad visas pasaulis yra prieš Rusijos agresiją ir [...] už teisingą taiką“.
Kada viršūnių susitikimas galėtų būti surengtas, nenurodoma.
„Norėtume plačiai remiamo viršūnių susitikimo dalyvaujant kuo daugiau šalių, kad jis būtų sėkmingas, – sakė V. Amherd. – Kai [...] matysime, kad galime surengti sėkmingą viršūnių susitikimą, drauge tai organizuosime.“
Sprendimas organizuoti taikos viršūnių susitikimą priimtas nacionalinio saugumo patarėjams iš 83 šalių sekmadienį Davose surengus ketvirtą derybų ratą, kuriame ieškota bendro pamato dėl Ukrainos taikos formulės.
Išminavimas ir įšaldytas turtas
V. Amherd sakė, kad išminavimas yra esminis dalykas atstatymui ir atsigavimui, ir paskelbė, kad spalį Ženevoje bus surengta aukšto lygio konferencija dėl humanitarinio išminavimo Ukrainoje iššūkių.
„Humanitarinis minų pašalinimas yra būtina sąlyga, kad perkelti žmonės galėtų saugiai sugrįžti į savo namus ir kad būtų galima dirbti [...] žemę“, – sakė ji.
V. Zelenskio teigimu, 174 tūkst. kv. km Ukrainos teritorijos yra užteršta rusų minomis ir nesprogusiais sviediniais. Ukrainiečių prezidentas nurodė, kad dėl to artimiausias mėnesiais – prieš Ženevos konferenciją – galėtų būti surengtas tarptautinis susitikimas.
Karinio neutralumo besilaikanti Šveicarija atsisako siųsti Kyjivui ginklų ar leisti šveicarų gamybos ginklų turinčioms šalims persiųsti juos į Ukrainą, tačiau prisidėjo prie Europos Sąjungos ekonominių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos.
V. Zelenskis sakė, kad skubiai reikia spręsti šalyse visame pasaulyje įšaldyto Rusijos finansinio turto likimą.
„Rusijos ir jos sąjungininkių turto naudojimas gynimuisi nuo Rusijos agresijos yra ne tik veiksmingas kaip bausmė agresorei, bet ir gan teisingas, – sakė jis. – Tas, kas pradėjo šį karą, turėtų brangiausiai už jį sumokėti.“
JAV specialioji pasiuntinė Ukrainos ekonominio atsigavimo klausimams pirmadienį sakė, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų patogus pinigų šaltinis Kyjivui, bet iš pradžių dėl to turėtų kolektyviai sutarti Didžiojo septyneto (G-7) šalys.
Penny Pritzker kalbėjo pasaulio elito metinio susitikimo Šveicarijos Davoso kurorte kuluaruose pirmąją šio forumo dieną.
Rusijos karas Ukrainoje yra svarbus šiemetinio Pasaulio ekonomikos forumo Davose darbotvarkės klausimas.
