ScanpixDešimčių šalių ir organizacijų lyderiams pirmadienį susirinkus Šveicarijoje aptarti „Marshallo plano“ Ukrainai atstatyti, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad laukia „išties didžiulis“ darbas.
V. Zelenskis, kuris vaizdo ryšiu turi kreiptis į pirmadienį popiet prasidedančią konferenciją, sekmadienį akcentavo didelius iššūkius Rusijos karo nuo vasario 24-osios griaunamoje šalyje.
„Darbų apimtis jau išvaduotose teritorijose išties didžiulė, – sakė jis. – O mums [dar] reikės išvaduoti daugiau kaip 2 tūkst. kaimų ir miestų Ukrainos rytuose ir pietuose.“
Dviejų dienų konferencija, vyksianti sustiprinto saugumo sąlygomis vaizdingame pietiniame Šveicarijos Lugano mieste, buvo planuota dar gerokai prieš invaziją, norint aptarti reformas Ukrainoje. Vėliau konferencijos tikslas buvo pakeistas, sutelkiant dėmesį į šalies atstatymą.
Ukrainai skiriama milijardai eurų pagalbos, bet likęs susirūpinimas dėl korupcijos šioje šalyje reiškia, kad nuodugnios reformos bus sąlyga bet kokiam konferencijoje suderėtam atsigavimo planui.
„Kelio gairės“
Susitikimas Lugane nėra pažadų konferencija; joje bus bandoma išdėstyti principus ir prioritetus atstatymo procesui, turinčiam prasidėti dar nepasibaigus karui.
Ukrainos ambasadorius Šveicarijoje Artemas Rybčenka prieš konferenciją sakė, kad ji padės nustatyti „kelio gaires“ jo šalies atsigavimui.
Nors V. Zelenskis negalėjo išvykti iš Ukrainos ir drauge su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu pirmininkauti konferencijai, dalyvaus ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis, leidęsis į retą nuo karo pradžios kelionę už savo šalies ribų.
Tarp maždaug 100 atvykusių ukrainiečių taip pat yra penki ministrai, bet užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kaip pranešama, dėl ligos paskutinę minutę savo dalyvavimą atšaukė.
Iš viso konferencijoje turėtų dalyvauti apie 1 tūkst. žmonių, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.
I. Šimonytė su EK vadove aptarė paramą Ukrainai, žingsnius šaliai siekiant ES narystės
Premjerė Ingrida Šimonytė Šveicarijoje su Europos Komisijos vadove aptarė paramą Rusijos karo griaunamai Ukrainai, būtinybę toliau spausti Maskvą Europos Sąjungos (ES) sankcijomis.
Kaip pranešė Vyriausybė, Lugane pirmadienį susitikusi su U. von der Leyen ministrė pirmininkė aptarė ir tolesnius žingsnius po ES kandidačių statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai bei kandidatės perspektyvos Sakartvelui.
Aptartas ir RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) įgyvendinimas, ES energetinio saugumo stiprinimas.
„Susitikimo metu buvo aptarta būtinybė nepasiduoti Rusijos šantažui bei spaudimui. Premjerė atkreipė dėmesį, kad Rusijos hibridinės atakos tęsis, bet esame pasirengę vieningai jas atlaikyti“, – teigiama Vyriausybės pranešime.
I. Šimonytė padėkojo EK pirmininkei už Komisijos siūlymą Ukrainai ir Moldovai suteikti ES kandidatės statusą, kurio pagrindu ES vadovai priėmė šį sprendimą.
Premjerė akcentavo būtinybę konkrečiomis priemonėmis padėti šalims įgyvendinti joms išsakytas rekomendacijas.
„Lietuva pasirengusi stiprinti savo teikiamą ekspertinę bei techninę paramą Ukrainos ir Moldovos eurointegracinėms reformoms, o geresniam planavimui pasitarnaus detalūs Europos Komisijos vertinimai, kuriose srityse labiausiai reikalinga pagalba“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė pakvietė EK ir toliau tęsti spaudimo Rusijai politiką bei lyderiauti formuojant tolesnes ES sankcijas karą Ukrainoje tęsiančiai Rusijai, „nepamirštant ir Aliaksandro Lukašenkos režimo nusikalstamų veiksmų tiek prieš baltarusių tautą, tiek ir įtraukiant Baltarusiją į karą prieš Ukrainą“.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarai ėmėsi virtinės sankcijų prieš Maskvą ir jos satelitu vadinamą Minską, beveik prieš dvi savaites ES lyderiai sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
