ScanpixTadžikistano lyderis Emomalis Rachmonas laimėjo išvakarėse vykusius prezidento rinkimus, surinkęs per 90 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai.
Naujos septynerių metų kadencijos siekusiam 68 metų E. Rachmonui iššūkį rinkimuose metė keturi kiti kandidatai, tačiau visi jie laikomi statytiniais. Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad, remiantis preliminariais rezultatais, 90,9 proc. rinkėjų balsavo už autoritarinį lyderį.
Tokie balsavimo rezultatai užtikrins dabartiniam šios Vidurio Azijos valstybės vadovui dar vieną kadenciją ir atvers jam kelią kelią tapti ilgiausiai valdžioje esančiu posovietiniu lyderiu, aplenkiant Kazachstano, kitos Vidurio Azijos valstybės, ilgametį lyderį Nursultaną Nazarbayevą, kuris pernai kovą atsisakė prezidento posto.
Pasak Centrinės rinkimų komisijos, rinkėjų aktyvumas Tadžikistano prezidento rinkimuose viršijo 85 procentus. Nors ginčijami rinkimai kaimyninėje Kirgizijoje ir kitoje buvusioje sovietinėje šalyje Baltarusijoje išprovokavo ten didžiulius protestus, panaši tendencija Tadžikistane atrodo mažai tikėtina.
Tačiau E. Rachmonas ir jo vyriausybė susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, silpniausiai iš visų buvusių sovietinių valstybių ekonomikai nukentėjus nuo koronaviruso pandemijos.
Vis dėlto daug rinkėjų sostinėje Dušanbėje naujienų agentūrai AFP sakė, kad jie ketina balsuoti už E. Rachmoną, minėdami taikos ir stabilumo svarbą praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po pilietinio karo pabaigos, ir praktiškai negalėjo įvardinti kitų kandidatų.
Studentas Abducholikas Faizovas teigė, jog to buvo galima tikėtis, ir šypsodamasis prognozavo, kad „vėl nugalės tas, kuris visuomet nugali“. „Akivaizdu! Mes vis dar laukiame laisvų rinkimų“, – paaiškino jis.
25-erių Zarina Mamadnazarova, šiuo metu neturinti darbo, sakė, kad balsuos už E. Rachmoną, „nes jis yra geriausias prezidentas, mūsų nacionalinis lyderis“.
66-erių Safaras Malajevas teigė balsavęs už dabartinį lyderį dėl jo „milžiniškos patirties“. „Taika – pagrindinis dalykas. Jei turėsime taiką, reiškia, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo jis. Buvęs kolūkio pirmininkas E. Rachmonas 1992 metais jis buvo paskirtas pirmininkauti nacionalinei asamblėjai – gavo valstybės vadovui prilygstančias pareigas.
Tadžikistano prezidentu E. Rachmonas buvo išrinktas 1994 metais, kai buvo atkurta ši pareigybė, ir perrinktas 1999, 2006 ir 2013 metais. Rinkimų stebėtojai iš Vakarų nepatvirtino nė vieno iš šių balsavimų.
2016 metais priimti konstitucijos pakeitimai leido „Taikos ir tautinės vienybės įkūrėjui, tautos lyderiui“, kaip oficialiai vadinamas E. Rachmonas, neribotą kadencijų skaičių dirbti valstybės vadovo poste.
Teisių grupės atkreipė dėmesį, kad nuo tada, kai įsigaliojo pokyčiai, suintensyvėjo susidorojimas su opozicija, žiniasklaida ir pilietine visuomene.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
