Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 17 d.


INTERVIU
Taivano užsienio reikalų ministras: grėsmės mums ir Lietuvai – bendros, tad esame pasmerkti būti kartu
ELTA
Scanpix
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) padarytų didžiulę klaidą, jei imtų mažinti ar juolab visai nutrauktų karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Tai ne tik leistų Rusijai sėkmingiau siekti pergalės prieš Ukrainą, bet ir itin padrąsintų Kiniją pulti Taivaną ir sukelti naują globalinę krizę.

Taip interviu Eltai sakė praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu. Jo teigimu, Amerikos politikai ir pareigūnai, kurie norėtų nutraukti JAV paramą Ukrainai, argumentuoja šį norą tuo, jog reikia daugiau paramos ir dėmesio skirti būtent Taivanui ir jo pasirengimui galimai Kinijos invazijai.

„Tie, kurie mano, jog reikėtų sustabdyti paramą Ukrainai, žiūri pirmiausia į Taivaną. Jie mano, kad reikia labiau remti Taivaną, tad dėl to mažinti paramą Ukrainai. Kai mes Jungtinėse Valstijose girdime tokius argumentus, visuomet sakome: „Nedarykite to.“ Ukraina lygiai taip pat svarbi kaip ir Taivanas.

Nes jei JAV mažins arba išvis nutrauks paramą Ukrainai, tuo pasiųs labai blogą, siaubingą signalą savo partneriams ir sąjungininkams Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Žmonės pradės vertinti JAV kaip nepatikimą partnerę, kuri gali nutraukti paramą.

O Kiniją tai tik padrąsins ir įkvėps. Ypač jei Rusija laimės karą. Kinija tuomet bus padrąsinta žengti toliau“, – Eltai sakė Taivano užsienio reikalų ministras.

Tačiau, pasak J. Wu, Kinija Ramiojo ir Indijos vandenynų regione ir taip elgiasi vis agresyviau, o šiuo metu dar pagrindinis jos taikinys yra net ne Taivanas, o Filipinai. J. Wu teigimu, būtent Pietų Kinijos jūra, kur tvyro Kinijos ir Filipinų įtampa, gali tapti nauju „karštuoju tašku“.

Pats Kinijos režimas, pasak Taivano ministro, atsidūręs savotiškame užburtame rate – agresyvėjanti jo valdžios užsienio politika tik dar labiau blogina vidaus ekonominę padėtį, kuri savo ruožtu gali paskatinti režimą būti dar agresyvesnį.

O Taivano santykius su Lietuva J. Wu piešė itin šviesiomis spalvomis bei žadėjo, jog Taivano ir Lietuvos ekonominiai, kultūriniai, politiniai santykiai tik stiprės.

Jo vizito metu kilo daug diskusijų dėl to, jog su J. Wu nesusitiko jo kolega iš Lietuvos, pagrindinis su Kinija santykius itin pabloginusios Lietuvos politikos advokatas Gabrielius Landsbergis. Iš aukščiausių Lietuvos pareigūnų su J. Wu susitiko tik neseniai Taivane pati viešėjusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos politikos užkulisiuose dominavo nuomonė, jog Lietuvos valdžiai šiuo atveju dar labiau „neprovokuoti“ Kinijos patarė ne kas kitas, o Vašingtonas. Opozicija, kuri visuomet kritikavo Lietuvos paramą Taivanui, šia proga vėl itin kritikavo valdančiuosius.

Pats J. Wu tvirtino nejaučiantis jokio nerimo dėl Lietuvos paramos Taivanui tvarumo ir ateities – pasak jo, abiejų šalių ryšius lemia ir lems tai, jog abi jos – „pasienio demokratijos“, kurioms grasina autoritariniai režimai.

Kokia jūsų vizito pagrindinė žinia bei tikslas?

– Pagrindinė žinia – labai paprasta. Lietuva rėmė ir remia Taivaną, mes turime čia daug draugų. Tad mums ir man labai svarbu išreikšti jiems savo dėkingumą – asmeniškai, Taivano vardu.

Kita vertus, nors ir kaip daugelis Europos demokratijų, Lietuva labai rėmė Taivaną, aš pats čia niekuomet nebuvau.

Kai kurios Europos šalys neleidžia atvykti man, kaip Taivano užsienio reikalų ministrui, o Lietuva atvėrė duris.

Taigi, aš noriu savo tautiečiams parodyti, kokia atvira Taivanui yra Lietuva. Taip pat skatinu Taivano valdžią ir visuomenę padaryti dar daugiau bendradarbiaujant su Lietuva – kultūros, mokslo ir technologijų, ekonomikos, politikos srityse. Mes turėtume bendradarbiauti dar glaudžiau.

Tai yra žinia ne tik mano šaliai, bet ir mūsų draugams Lietuvoje.

– Kaip apibrėžtumėte Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo bei ryšių dinamiką? Tie ryšiai plečiasi ir stiprėja ar vis dar yra gana riboti?

– Taip, šis bendradarbiavimas stiprėja. Apskritai bet kokio bendradarbiavimo ir draugystės pamatas – žmonių, visuomenių jausmai vieni kitiems, vienų į kitus požiūris.

O Taivano žmonių jausmai Lietuvai – labai stiprūs. Lietuva mums – tai šalis, kuris leido Taivanui vadinti save taip, kaip mes norime.

Taip pat Lietuva pirmoji Europos šalis, kuri padovanojo COVID-19 vakcinų Taivanui.

Taigi, tai lemia, kad tuomet, kai žmonės Taivane išgirsta žodį „Lietuva“, jie iš karto reaguoja su simpatija ir noru tą šalį paremti. Tai – labai geras pagrindas.

Manau, kad tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą. Iš jos mes jaučiame vis daugiau paramos. Ypač iš politikų gretų. Mes čia turime daug draugų. Seime jie suformavo paramos Taivanui grupę, kuri skatina kuo glaudesnį bendradarbiavimą su mūsų šalimi. Tai – labai geras pagrindas mums judėti toliau, glaudesnio bendradarbiavimo kryptimi turizmo, kultūros srityse.

Dabar, kai pandeminiai apribojimai yra panaikinti, vis daugiau mūsų žmonių, kurie atvyksta į Europą, nori vykti būtent į Baltijos šalis, pamatyti Lietuvą savo pačių akimis. Aukščiausi mūsų politiniai lyderiai, pareigūnai, klausiami, kur jie norėtų nuvykti artimiausiu metu, daugiausia mini Lietuvą.

Mokslo ir ekonominio bendradarbiavimo srityje mes vis daugiau investuojame Lietuvoje. Pati naujausia investicija – į bendrovę „Teltonika“. Tai labai geras žingsnis į priekį. Nors finansinės šio bendradarbavimo apimtys nėra itin didelės, tai, mano nuomone, labai gera pradžia.

Jei Taivanas padės „Teltonikai“ vystyti savo puslaidininkių technologijas, tai bus pagalba visai Lietuvai.

Taivane mes įkūrėme lazerių tyrimų centrą, kuris pakvies dar daugiau Lietuvos lazerių pramonės į Taivaną.

Svarbiausia, kad šiuos žingsnius seks nauji. Lietuvoje tikrai galima laukti daugiau ir naujų Taivano investicijų. Mes dirbame su investicijų valdymo bendrovėmis, kurios jau investuoja ir dar investuos Lietuvoje. Mūsų investicijų fondai, vyriausybė skelbs apie naujas investicijas, jas skatins.

Į Lietuvą atvyks labai svarbi delegacija iš Taivano, Pramonės tyrimų technologijų tyrimo instituto atstovai, kurie čia rūpinsis puslaidininkių tyrimo arba gamybos įkūrimu.

– Būdamas čia, be abejo, girdėjote šiokį tokį triukšmą dėl to, kad su jumis nesusitiko jūsų kolega G. Landsbergis. Taip pat, suprantama, žinote, kad Lietuvos opozicija visuomet kritikavo dabartinę paramos Taivanui politiką. Nesate sunerimęs dėl Lietuvos paramos Taivanui ateities?

– Ne, visiškai nesu sunerimęs dėl to, ar Lietuvos parama Taivanui bus ilgalaikė ir tvari. Manau, kad mūsų santykiai ir bendradarbiavimas išliks labai geri ir stiprūs.

Vieną faktorių jau minėjau – abipusė žmonių simpatija. Kitas faktorius, ne mažiau reikšmingas, – geostrateginė padėtis. Abi mūsų šalys – demokratijos ant fronto linijos, paribyje, forpostai. Lietuva ir kitos Baltijos šalys patiria tiesioginę grėsmę iš Rusijos ir Baltarusijos. Mums, Taivanui, kyla tiesioginė grėsmė iš Kinijos.

Taigi, Taivanui lengva suprasti Lietuvą, Lietuvai – Taivaną. Tad abiejų šalių žmonėms lengva matyti bendrą interesą bendradarbiauti, priešintis autoritarinių režimų ekspansijai.

Į Lietuvą atvykau apsilankęs Estijoje, Latvijoje. Žmonės visur nuolat minėjo, jog jie jaučia nuolatinę grėsmę iš Rusijos. Ši grėsmė – viską užgožiantis šešėlis.

Taivane mes jaučiame tą patį. Taigi, abiejų šalių visuomenės ir politikai gali lengvai matyti tą patį interesą ir pagrindą bendradarbiavimui. Tai minėjau ir savo viešuose pasisakymuose bei kalboje, skirtoje demokratijų ateities ir bendradarbiavimo konferencijai. Iš auditorijos reakcijos mačiau, kad žmonės tam pritaria.

Kita vertus, abi šalys turi savo ekonominių pranašumų, naudingų kitai pusei. Taivanas turi išvystytą puslaidininkių pramonę. Taip pat esame labai pažengę kitose daugelyje sričių, ypač gamybos.

O Lietuva labai išvysčiusi lazerių technologijas, elektronines finansų technologijas. Tai – labai geri pamatai strateginėse srityse abipusiam bendradarbiavimui.

Kaip vertinate karo Ukrainoje tendencijas? Daugelis Vakaruose vėl pradėjo kalbėti, jog Ukraina turėtų atiduoti teritorijas Rusijai, pradėti „derėtis“, garsėja kalbos apie tai, kad Ukrainos nebereikia remti. Kaip tai vertinate?

– Pagrindinis, pats bendriausias dalykas, kurį reikia prisiminti, – būtent Rusija pradėjo šią invaziją ir būtent ji turi ją užbaigti, pasitraukdama iš užimtų teritorijų.

Demokratinės sąjungininkės taip pat turi veikti kartu tam, kad Rusija daugiau nebegalėtų užimti nė colio naujos teritorijos Ukrainoje.

Mes, tokia tolima šalis, neturėjome jokio ryšio su Ukraina, tačiau stengiamės, jog ukrainiečiai žinotų, kad turi draugų visur – taip pat ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regione. Labai svarbu, kad jie nesijaustų vieni savo kovoje su Rusija.

Tad mes ir toliau remsime Ukrainą. Taip pat labai džiaugiamės matydami, jog Europos demokratijos daro ir darys tą patį, o Lietuva – vienas ryškiausių to pavyzdžių. Ukrainai šalys teikia finansinę, karinę, humanitarinę paramą. Taip pat viena pagrindinių rėmėjų – JAV.

Bet JAV parama jau dabar pradėjo strigti ir mažėti.

– Ne, ši parama nemažėja. Tačiau taip, tarp jų yra skirtingų požiūrių dėl paramos Ukrainai. Tie, kurie mano, jog reikėtų sustabdyti paramą Ukrainai, žiūri pirmiausia į Taivaną. Jie mano, kad reikia labiau remti Taivaną, dėl to siūlo mažinti paramą Ukrainai. Kai mes Jungtinėse Valstijose girdime tokius argumentus, visuomet atsakome: „Nedarykite to.“ Ukraina lygiai taip pat svarbi kaip ir Taivanas.

Jei JAV mažins arba išvis nutrauks paramą Ukrainai, taip pasiųs labai blogą signalą savo partneriams ir sąjungininkams Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Žmonės pradės vertinti JAV kaip nepatikimą partnerę, kuri gali nutraukti paramą.

O Kiniją tai tik padrąsins ir įkvėps. Ypač jei Rusija laimės karą, Kinija tuomet bus padrąsinta žengti toliau.

Taigi, JAV padarytų labai didelę politinę klaidą, jei imtų mažinti ar išvis sustabdytų paramą Ukrainai.

Bet kokiu atveju aš matau ir manau, kad dabartinės JAV prezidento administracijos paramos Ukrainai politika išlieka nepakitusi. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie pagrindines Europos šalis. Jos tęsia finansinę, karinę, humanitarinę paramą.

Taigi, labai svarbu užtikrinti, kad Ukraina laikytųsi toliau, kad Rusija negalėtų laimėti. Jei Kinija matys, kad Rusija – viena didžiausių karinių jėgų pasaulyje – negali laimėti karo Ukrainoje, tai privers Kiniją devynis kartus pamąstyti, prieš griebiantis karinės jėgos prieš Taivaną ar bet kurią kitą šalį mūsų regione.

Visa tai turi būti bendras visų mūsų, demokratijų, požiūris. Mes bendrai turime priešintis bet kokiai autoritarinei ekspansijai.

Kokį poveikį Taivano saugumo situacijai daro naujas karas Vidurio rytuose ir grėsmė, kad iš Gazos jis gali išplisti po visą regioną? Buvo nerimaujama, jog jis gali atitraukti Vakarų dėmesį ne tik nuo Ukrainos, bet ir nuo Taivano.

– Taip, iš pradžių mes buvome sunerimę, kad karas Vidurio rytuose gali nukreipti demokratinio pasaulio dėmesį nuo padėties ir grėsmių mūsų regione. Iškart po „Hamas“ teroristinės atakos mes matėme, kad JAV teikė labai didelę paramą Izraeliui ir stengėsi sutelkti kuo daugiau tarptautinės paramos. Mes supratome, kad tuomet nebuvo tinkamas momentas priminti, kad ir Taivanui reikia skirti dėmesio. Mes irgi reiškėme solidarumą su Izraeliu, patyrusiu teroristinę ataką. Teikiame humanitarinę paramą izraeliečiams, nukentėjusiems nuo šios atakos.

Bet išties, kai kurie žmonės buvo sunerimę, kad JAV dėmesys gali būti išblaškytas. Juk karas Ukrainoje tebevyksta. O čia dar prasidėjo naujas karas Vidurio rytuose.

Auga nerimas, kad globali geopolitinė padėtis darosi vis nestabilesnė, kad karai ims sekti vienas kitą, o kitas gali būti Kinijos antpuolis prieš Taivaną.

– Taip, buvo susirūpinimas, kad apskritai bendra padėtis pasaulyje darosi vis nesaugesnė, nestabilesnė, prasideda vis nauji karai, tad kitas „etapas“ gali būti mūsų regione, Taivano sąsiauryje.

Tačiau aš turėjau daug pokalbių su JAV ekspertais, pareigūnais ir galiu pasakyti, kad Taivanas yra patikintas ir užtikrintas dėl paramos. Jei pažvelgsime į JAV karinius pajėgumus regione, Japonijoje, Pietų Korėjoje, naują partnerystę su Filipinais, pamatysime, kad nėra jokių svyravimų. Priešingai – šie kariniai ir saugumo santykiai kaip tik stiprėja. Įvairių lygių ir sričių pareigūnų daugiašaliai susitikimai – vis dažnesni.

Negana to, mes matome, kad Australija pradeda atlikti vis didesnį ir pozityvesnį vaidmenį. Australija sudarė dvišalę karinio bendradarbiavimo sutartį su Japonija, ketina sudaryti tokią sutartį su Jungtine Karalyste.

Stiprėja JAV ir Filipinų bendradarbiavimas. JAV Filipinams remti telkia Japoniją ir Australiją.

Taigi, žvelgdami į bendrą geostrateginį paveikslą, galime konstatuoti, kad JAV vaidmuo čia tik stiprėja. JAV tikrai nėra atsiraukusi dėl karų Ukrainoje bei Vidurio rytuose.

– Tačiau agresyvūs Kinijos veiksmai, karinės jėgos demonstravimas ir provokacijos visame regione tik stiprėja. Ką jums tai sako?

– Jūs visiškai teisus – Kinijos veiksmai darosi vis labiau provokatyvūs ir agresyvesni, o mes tai labai atidžiai sekame.

Natūralu – Taivanas tikrai labai nukentės nuo bet kokių Kinijos agresyvių veiksmų prieš bet kurią regiono šalį. Kinijos bandymai gąsdinti ir šantažuoti Taivaną karine jėga, hibridiniai veiksmai prieš mus vis aktyvėja. Tai aiškiai matyti artėjant mūsų prezidento rinkimams, kurie įvyks sausį. Kinija mėgina paveikti jų eigą ir rezultatus savo šantažu ir gąsdinimu.

Tačiau Taivanas nėra vienintelis, kuris patiria tokią Kinijos agresiją. Pažvelkime į Rytų Kinijos jūrą, kur Kinijos aktyvumas itin neramina mūsų draugus Japonijoje.

Tačiau bene pats karščiausias taškas šiuo metu yra Pietų Kinijos jūroje. Daugelis pasakytų, kad šiuo metu ten yra daug nesaugesnė padėtis nei Taivano sąsiauryje. Ir tai rodo Kinijos pasienio ar karinių jūrų pajėgų veiksmai prieš Filipinus. Vienokie ar kitokie agresyvūs veiksmai stebimi iš esmės kiekvieną dieną.

Be to, Kinijos ir Filipinų konfrontacijos fone mes matome Kinijos karinius lėktuvus, itin agresyviai ir provokatyviai trukdančius JAV ir Kanados aviacijai, patruliuojančiai savo įprastiniais maršrutais.

Tokioje situacijoje konfliktą labai staigiai gali įžiebti net ir vienas incidentas.

Kinija taip pat stato naujas dideles karines bazes, turi daugiau nei 2 tūkst. karinių laivų, kurie patruliuoja visame regione. Taip pat jie turi sukarintą laivyną – ginkluotus žvejybos laivus, kurie patruliuoja kartu su jų pakrančių apsaugos laivais. Jie nori kontroliuoti visą Pietų Kinijos jūrą.

Taigi, dar kartą galima pakartoti, kad, žvelgiant į visą regioną, matyti, jog Kinija visur perėjo į ekspansijos ir agresijos režimą.

Bet, stengdamasi plėsti savo karinę ir politinę įtaką, Kinija patiria vis didesnių ekonominių problemų. Kinijos ekonomika akivaizdžiai lėtėja, nekilnojamojo turto rinka taip pat bliūkšta. Jaunimo nedarbas – didžiulis, tiesiog neįtikėtinas. Kinijos valdžia net nebeskelbia jaunimo užimtumo rodiklių – jie tokie blogi. O ta statistika apskritai yra tokia – jei žmogus dirba bent vieną valandą per savaitę, jis nėra bedarbis.

Labai bloga ir regionų, vietos valdžios finansinė situacija, ją turi remti centrinė valdžia. Tačiau kiek ilgai ir kokiu mastu ji tai galės daryti?

Tiesioginės užsienio investicijos taip pat traukiasi. Praėjusį mėnesį paaiškėjo, kad tiesioginės užsienio investicijos pirmą kartą per kelis dešimtmečius rodo neigiamus rodiklius – daugiau užsienio kapitalo paliko šalį nei į ją atėjo.

Tad tokioje situacijoje Kinijos valdžia kaip tik turėtų stengtis nebloginti santykių su kitomis šalimis, tačau elgiasi priešingai. Juolab užsienio turistus, žurnalistus ji pradeda vis labiau persekioti, įtardama šnipinėjimu. O tai dar labiau atbaido užsienio investicijas.

Pekinas supranta, kad turi turėti gerus santykius su Japonija. Bet kai Japonija šiemet išleido Fukušimos atominės jėgainės vandenį, Kinija uždraudė jūrų gėrybių produktų importą iš Japonijos.

Taigi, Kinijos valdžia vykdo klaidingą politiką, kuri iš esmės žalinga šalies ekonomikai ir jos vystymuisi. O tai turės padarinių. Kinijos ekonomika silps, o tai gali turėti ir padarinių politinei valdžiai, jos pozicijoms.

Tačiau čia ir kyla klausimas: ar tuo atveju, jei Kinija patirs vis didesnių vidaus problemų, nedidės jai pagunda panaudoti jėgą išorėje?

Taip tokie režimai dažniausiai ir elgiasi.

– Būtent. Istorijoje daugybė tokių pavyzdžių. Ir Taivanas tokiu atveju būtų pirmasis taikinys ir nukentėtų labiausiai.

Tad mes labai atidžiai stebime situaciją ir kartu stengiamės neprovokuoti Kinijos.

2023 11 13 08:18
Spausdinti