ScanpixSusiskaldžiusio Prancūzijos kairiojo sparno pretendentai į prezidentus pirmadienį pareiškė, kad ir toliau sieks kandidatuoti, nepaisant augančių nesutarimų, kurie tikriausiai trukdys jiems gerai pasirodyti per balandį vyksiančius rinkimus.
Pretendentai kalbėjo po kairiojo sparno šalininkų internetinio balsavimo, per kurį vienybės kandidate buvo išrinkta teisingumo eksministrė Christiane Taubira.
Vadinamieji „liaudies pirminiai rinkimai“ iš pradžių buvo pristatomi kaip demokratinė iniciatyva, skirta suvienyti kairiuosius. Tačiau kiti kandidatai nepripažino šio proceso ir pareiškė, kad neatsižvelgs į rezultatus.
Sekmadienio vakarą paraginusi vienytis, Ch. Taubira sakė ketinanti telefonu pasikalbėti su kitais kandidatais ir pasiūlyti jiems sudaryti aljansą.
Ši užkietėjusi feministė ir mažumų gynėja, daugelio gerbiama už pastangas 2013 metais Prancūzijoje įteisinti vienalytes santuokas, prisijungė prie kovos dėl prezidento posto anksčiau šį mėnesį, tikėdamasi įtikinti kolegas vieningai paremti jos kandidatūrą.
Tačiau vos paaiškėjus internetinio balsavimo rezultatams, Žaliųjų partijos kandidatas Yannickas Jadot pareiškė neturįs ką pasakyti nugalėtojai.
Ultrakairiųjų veikėjas Jeanas-Lucas Melenchonas teigė: „Ji apsiavė jai paruoštą batą. Man tai nerūpi, tai jų reikalas.“
Tuo metu socialistų pretendentė ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo pareiškė, kad tęs savo kampaniją.
Prezidento rinkimai vyks dviem turais balandžio 10 ir 24 dienomis.
Šiuo metu atrodo, kad nė vienas iš kairiųjų kandidatų nėra pakankamai stiprus, kad patektų į antrąjį turą.
Remiantis apklausomis, favoritu laikomas dabartinis prezidentas centristas Emmanuelis Macronas. Artimiausiomis savaitėmis jis turėtų oficialiai patvirtinti, kad sieks perrinkimo.
Prognozuojama, kad pagrindiniai E. Macrono varžovai bus konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų kandidatai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
