ScanpixTarp Venesuelos ir kaimyninės Gajanos antradienį išaugo įtampa: Karakasas pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo ginčijamas naftos išteklių turtingas regionas būtų paskelbtas Venesuelos provincija, ir nurodė valstybinei naftos bendrovei išduoti licencijas ten išgauti naftą.
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro vyriausybės posėdyje pasiūlė Nacionalinei Asamblėjai nusiųsti įstatymo projektą dėl Gajanos Esekibo provincijos sukūrimo regione, kurį Gajana administruoja jau daugiau nei šimtmetį.
Jis taip pat sakė, kad naftos, dujų ir kasybos licencijos turi būti išduotos nedelsiant.
Sekmadienį Venesueloje surengtame prieštaringai vertinamame neįpareigojančiame referendume dėl šio regiono likimo 95 proc. balsavusiųjų pritarė Karakaso planams dėl Esekibo.
N. Maduro pateikė ultimatumą naftos bendrovėms, dirbančioms pagal Gajanos suteiktas koncesijas, per tris mėnesius nutraukti savo veiklą.
Jis taip pat teigė, kad su ginčijama teritorija besiribojantis Tumeremo miestas taps Venesuelos pastangų ginti savo interesus regione būstine, ir pridūrė, kad valdžios institucijos atliks gyventojų surašymą ir pradės išduoti asmens tapatybės korteles, tačiau nepateikė išsamios informacijos, kaip tai bus daroma.
Anksčiau antradienį Gajana pareiškė, kad kreipsis pagalbos į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, jei Venesuela po referendumo, kurį Džordžtaunas siekė sustabdyti skubiai kreipdamasis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) Hagoje, imsis kokių nors veiksmų.
Gajanos generalinis prokuroras Anilis Nandlallis naujienų agentūrai AFP sakė, kad bet kokie veiksmai ar bandymai imtis kokių nors veiksmų pagal referendumą Gajaną kaip nukentėjusiąją šalį privers kreiptis į JT Saugumo Tarybą.
Pasak jo, Gajana pasinaudos JT Chartijos 41 ir 42 straipsniais, pagal kuriuos gali būti leidžiamos sankcijos arba kariniai veiksmai tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti arba atkurti.
„Egzistencinė grėsmė“
Gajana Esekibą administruoja daugiau nei šimtmetį. Šis regionas sudaro daugiau kaip du trečdalius Gajanos teritorijos ir jame gyvena 125 iš 800 tūkst. Pietų Amerikos šalies piliečių.
TTT vyksta teisminiai ginčai dėl sienų nustatymo.
Gajana, buvusi britų ir olandų kolonija, tvirtina, kad ribas 1899 metais nustatė arbitražo komisija.
Tačiau Venesuela, kuri nepripažįsta TTT jurisdikcijos šiuo klausimu, tvirtina, kad regiono rytuose tekanti Esekibo upė sudaro natūralią sieną ir istoriškai buvo pripažinta kaip tokia.
Ginčas paaštrėjo po to, kai 2015 metais JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ Esekibe aptiko naftos.
Karakasas sekmadienio referendumą sušaukė po to, kai Džordžtaunas rugpjūtį Esekibe pradėjo aukcione pardavinėti naftos blokus.
Gajana paprašė TTT užblokuoti balsavimą, kuris, jos nuomone, kelia egzistencinę grėsmę.
Penktadienį teismas paragino Karakasą nesiimti jokių veiksmų, galinčių turėti įtakos ginčijamai teritorijai, tačiau nepatenkino Džordžtauno prašymo skubiai įsikišti.
Balsavusiųjų buvo prašoma atsakyti į penkis referendumo klausimus, įskaitant klausimą, ar Venesuela turėtų atmesti 1899-ųjų arbitražo sprendimą ir TTT jurisdikciją.
Taip pat buvo klausiama, ar Venesuelos pilietybė turėtų būti suteikta naujosios „Gajanos Esekibos valstijos“ gyventojams, šiuo metu turintiems Gajanos pilietybę.
