Meniu
Prenumerata

šeštadienis, birželio 15 d.


SAKARTVELAS
Tbilisyje – Baltijos šalys ir Islandija išreiškė susirūpinimą dėl „užsienio įtakos“ įstatymo
ELTA
Užsienio reikalų ministerija
Baltijos šalių ir Islandijos užsienio reikalų ministrai susitiko su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili.

Tbilisyje viešintys Baltijos šalių ir Islandijos užsienio reikalų ministrai pabrėžia remiantys Sakartvelo piliečių siekį ir toliau žengti demokratijos bei Vakarų kryptimi. Politikai akcentuoja – antradienį Sakartvelo parlamento patvirtintas prieštaringai vertinamas „užsienio įtakos“ įstatymas užkerta kelią europinei šalies ateičiai, todėl Vakarų parama pilietinei visuomenei yra itin svarbi.

„Atvykome į Sakartvelą kaip artimiausi draugai. Draugai, kuriems rūpi Sakartvelas ir jo žmonės, kuriems rūpi Sakartvelo europinė ateitis“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Pirmasis mūsų vizito tikslas – išreikšti paramą ir solidarumą su visais, kurie kovoja dėl Sakartvelo demokratijos ir europinio pasirinkimo, dėl Sakartvelo europinės ateities. Ši ateities priklauso Sakartvelo žmonėms ir negali būti kažkieno užgrobta“, – pabrėžė jis.

Ministro teigimu, diplomatijų vadovų vizitu siekiama taip pat perduoti žinią Sakartvelo valdantiesiems – jog šie žengia itin pavojinga kryptimi.

„Sakartvelas integracijos į ES kelyje pasiekė daug. Jūs dar niekada nebuvote taip arti derybų su ES pradžios kaip kad buvote priartėję praėjusių metų gruodį“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Tačiau, nei praeities, nei ateities pasiekimai negali būti savaime suprantamais dalykais. Prireikė daug metų ir daug pastangų, bet viską galima prarasti akimirksniu. Mūsų pareiga pasakyti šiuos dalykus taip, kokie jie yra“, – įspėjo jis.

„Būsiu labai atviras – „užsienio agentų“ įstatymo priėmimas, taip pat ir besitęsiančios represijos prieš Sakartvelo pilietinę visuomenę, sustabdys tolesnį Sakartvelo kelią į ES ir NATO. Jeigu taip nutiks, atsakomybė teks Sakartvelo vyriausybei“, – apgailestavo G. Landsbergis.

Estijos užsienio reikalų ministras: „užsienio įtakos“ įstatymas prieštarauja viskam, ką atstovauja ES

G. Landsbergiui antrino Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, sakydamas, jog Vakarų valstybių atstovai atvyko į Tbilisį ne pamokslauti Sakartvelo žmonėms, tačiau pasakyti tiesą ir paremti pilietinę visuomenę.

„Atvykome čia kaip draugai. Tikri draugai. Ne advokatauti, bet pasakyti faktus. Žinome, kad gyventi Rusijos kaimynystėje, yra pavojinga. (...) Rusija pastato šalis į tokias pozicijas, kad mes privalome pasirinkti – ar mes renkamės laisvę ar kelią kartu su Rusija. Toks yra pasirinkimas“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo M. Tsahkna.

Todėl ir parlamento patvirtintas „užsienio įtakos“ įstatymas, ministro nuomone, simbolizuoja Sakartvelo pasirinkimą tarp ES ir Rusijos.

„Šis įstatymas pažeidžia žmogaus teises ir pilietines laisves. Viskam, kam atstovauja ES. Šis įstatymas yra to pasirinkimo simbolis – Rusija ar ES. Šis įstatymas tolyn atitraukia Sakartvelą nuo kelio į ES“, – apibendrino jis.

Latvijos URM vadovė: labai sunku suprasti, kodėl šis įstatymas turėjo būti priimtas dabar

Kalbėjusiems Baltijos šalių kolegoms pritarė ir Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Ji patikino – šalies diplomatijų vadovų vizitas Tbilisyje nėra bandymas kištis į Sakartvelo vidaus politiką. Visgi, pažymėjo politikė, Lietuva, Latvija, Estija bei Islandija siekia atvirai pasakyti, kokias rizikas gali atnešti „užsienio įtakos“ įstatymas.

„Labai sunku suprasti, kodėl šis įstatymas apie užsienio įtakos skaidrumą turėjo būti priimtas dabar“, – kalbėjo B. Bražė.

Ji taip pat priminė, jog Baltijos valstybės ir Islandija ilgus metus dėjo politines pastangas, keliant Sakartvelo transatlantinės integracijos klausimus ES ir NATO formatuose. Ministrė pabrėžė – šis dėmesys išliks.

„Mes norime ir matome Sakartvelą Europos ir ES dalimi“, – pridūrė ji.

Islandijos diplomatijos vadovė: atvykome, nes gerbiame Sakartvelo žmones

Galiausiai Islandijos užsienio reikalų ministrė Thórdís Kolbrún Reykfjörd Gylfadóttir kalbėjo, jog Vakarų šalys deda viltis, kad Sakartvelas liks pasaulio, remiančio demokratines vertybes, dalimi.

„Laisvės, žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės vertybės nėra kaina, kurią reikia sumokėti, kad įstotumėte į euro-atlantinę bendruomenę – tai yra raktas į klestėjimą ir taiką. Tą žinome iš savo patirties ir, glaudžiai bendradarbiaudami su Baltijos šalimis, pamatėme, kaip jų kelionė atnešė klestėjimą šalių visuomenėms“, – žurnalistams sakė Islandijos ministrė.

„Atvykome čia, nes gerbiame Sakartvelą, šalies vadovybę ir žmones. Tikimės, kad galėsime laikyti Sakartvelą pasaulio, kuris palaiko Rusijos puolamas laisves ir teises, dalimi“, – apibendrino politikė.

ELTA primena, kad antradienį Sakartvelo parlamentas, nepaisydamas nuolatinių protestų ir Briuselio įspėjimų, kad toks žingsnis pakirs Tbilisio siekį įstoti į Europos Sąjungą, priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą.

Pagal įstatymo projektą, nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos kanalai, daugiau kaip 20 proc. savo finansavimo gaunantys iš užsienio, privalo užsiregistruoti kaip organizacijos, „veikiančios užsienio valstybės interesais“.

Rusija, siekdama kovoti su kitaminčiais, taip pat yra priėmusi panašų įstatymą.

2024 05 15 11:03
Spausdinti