Atėnai ir Skopjė susitarė dėl naujo Makedonijos pavadinimo, turinčio užbaigti 27 metus trunkantį ginčą, antradienį pranešė Graikijos premjeras Aleksis Cipras.
Graikija prieštarauja tam, kad į šiaurę nuo jos esanti valstybė vadintųsi Makedonija, nes taip pat vadinasi jos šiaurinė provincija.
Makedonija tikisi, kad išsprendus šį ginčą bus lengviau sudaryti sąlygas jai įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.
Pasak A. Cipro, kuris antradienį telefonu kalbėjosi su Makedonijos premjeru Zoranu Zajevu, buvo susitarta dėl kompromisinio pavadinimo, priimtino abiem šalims.
„Pasiekėme susitarimą, gerą susitarimą, atitinkantį visas Graikijos nustatytas sąlygas“, – sakė Graikijos ministras pirmininkas, informavęs apie susitarimą Graikijos prezidentą Prokopį Pavlopulą.
Premjeras sakė, kad Makedonija turės naują „sudėtinį pavadinimą su geografine“ nuoroda.
Susitarta šalį pervadinti „Šiaurės Makedonijos Respublika“, antradienį nurodė Makedonijos premjeras ir šaltinis iš graikų vyriausybės.
Anksčiau graikų pareigūnai sakė, kad po mėnesius trukusių diskusijų galimų pavadinimų sąrašas buvo sutrumpintas ir kad jame liko pavadinimai „Naujoji Makedonija“, „Šiaurės Makedonija“ ir „Aukštutinė Makedonija“.
Susitarimu siekiama išspręsti ginčą, kilusį dar 1991 metais, kai Makedonija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos.
Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas po kartotinių derybų su kolega iš Makedonijos Nikola Dimitrovu parengė 20 puslapių susitarimo projektą.
Televizijai „Kontra“ N. Kocijas pirmadienį sakė, jog susitarime bus nurodyta, kad makedonų kalba yra slaviška.
„Aišku, kad (Makedonija) nėra susijusi su senovine (antikinių makedonų) kultūra ... ir kad jų kalba priklauso slavų kalboms“, – sakė jis.
Visapusiškam susitarimui sudaryti gali prireikti mėnesių ir abi vyriausybės savo šalyse sulaukė kritikos dėl galimo kompromiso.
Griežtosios linijos šalininkų kritika
Makedonijos prezidentas Gjorge Ivanovas antradienį sakė, kad „neatsakinga“ tokį „itin svarbų klausimą“ aptarinėti telefonu.
„Reikia platesnio nacionalinio konsensuso rasti sprendinį, kuris nepakenktų Makedonijos žmonių ir piliečių orumui“, – sakė G. Ivanovas, kuris yra artimas nacionalistų partijai, pernai pralaimėjusiai rinkimus Z. Zajevui.
Šiemet vyko keli protestai prieš Graikijos ir Makedonijos susitarimą – Atėnuose, Salonikuose ir Skopjėje.
Graikijos gynybos ministras Panas Kamenas, griežtos linijos šalininkas iš A. Cipro vyriausybės mažesniosios koalicijos partnerės, atmetė kalbas apie susitarimą ir sakė, kad Z. Zajevas „neturi šansų“ gauti pritarimą.
Graikijos parlamentas bus sušauktas ratifikuoti galimo susitarimo, kai jį patvirtins Makedonijos parlamentas, jei Skopjė įvykdys preliminarius ES ir NATO reikalavimus narystės deryboms pradėti, sakė N. Kocijas.
„Mūsų parlamento (patvirtinimas) bus po vidaus procedūrų (Makedonijoje). Jiems reikia šių procedūrų, kad galėtų pradėti (derybas) su ES ir NATO. Kai tai bus atlikta, mums reikės ratifikuoti susitarimą, kad jis įsigaliotų“, – nurodė jis.
Skopjė narystės derybų pradžios datą tikisi užsitikrinti per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje, o kvietimą įstoti į NATO – liepos viduryje.
Atėnai ilgą laiką prieštarauja kaimynės konstitucijoje įrašytam Makedonijos Respublikos pavadinimui, nes nuogąstauja, kad tai galėtų reikšti teritorines ambicijas.
Senovės Makedonija buvo Aleksandro Makedoniečio imperijos lopšys ir šiandienos graikai tuo didžiuojasi.
Tačiau valdant romėnams Makedonijos provincija buvo išplėsta ir apėmė teritoriją dabartinėse Graikijoje, Makedonijoje, Bulgarijoje ir Albanijoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
