TwitterDienraštis „The New York Times“ (NYT) paskelbė pusvalandžio trukmės vaizdo įrašą, kuriame pateikiami aštuonis mėnesius trukusio tyrimo dėl civilių gyventojų žudynių Bučos mieste, Kyjivo srityje, rezultatai. Žurnalistai apklausė liudininkus ir surinko daugybę įrodymų: telefoninių pokalbių, radijo pokalbių, apsaugos kamerų įrašų ir išskirtinių vaizdo įrašų iš vyriausybinių šaltinių.
Atlikus išsamią įvykių rekonstrukciją, leidinys nustatė, kad žudynėse Jablonskajos gatvėje, kur rasta daugiausia žuvusiųjų, dalyvavo 234-ojo oro desantininkų pulko iš Pskovo kariškiai, vadovaujami pulkininko leitenanto Artiomo Gorodilovo.
NYT tvirtina, kad žudynės Jablonskajos gatvėje, dar vadinamoje „mirties keliu“, nebuvo atsitiktinės ir buvo įvykdytos sąmoningai, įgyvendinant planą užimti Kyjivą. Vykdydami miesto „valymą“, rusų kariškiai apieškojo namus, ieškodami kovinio amžiaus vyrų. Vyrai buvo vežami į tardymą štabe, kuris buvo įrengtas name Nr. 144, o vėliau jiems buvo įvykdyta mirties bausmė. Be to, Rusijos kariškiai žudė atsitiktinius praeivius – žmones, išėjusius nusipirkti maisto ar bandančius grįžti namo. Tokias pačias išvadas dėl tikslingo Bučos „valymo“ anksčiau savo tyrime padarė ir agentūros „Associated Press“ žurnalistai.
NYT pavyko nustatyti bent 22 karių iš 234-ojo pulko pavardes. Perimtuose Rusijos kariškių pokalbiuose Bučoje buvo naudojami šaukiniai „Flakon“, „Astra“ ir „Uran“. Pirmieji du šaukiniai, kaip išsiaiškino žurnalistai, priklauso 234-ojo pulko bataliono taktinių grupių vadams. Pulko vado A. Gorodilovo šaukinys buvo „Uran“.
NYT išsiaiškino okupantų vardus ir pavardes, išanalizavę kariškių telefono skambučius. Laikraščio korespondentai iš Ukrainos valdžios institucijų gavo duomenų bazę, kurioje užfiksuoti visi kovo mėnesį iš Bučos į Rusiją vykdyti skambučiai ir žinutės. Jais pasinaudoję, jie nustatė mažiausiai 16 kariškių, kurie iš nužudytų vietinių gyventojų telefonų skambino į Rusiją – iš viso 38 kartus. Žurnalistai patvirtino jų tapatybes suradę profilius socialiniuose tinkluose ir susisiekę su jų giminaičiais. Tyrimo autoriai kalbėjosi net su dviem kariškiais, kurie patvirtino, kad tarnavo 234-ajame pulke ir buvo Bučoje.
Kaip pabrėžia NYT, tyrėjai negali tvirtai teigti, kad jų nustatyti kariškiai buvo susiję su nusikaltimais Bučoje. Tačiau įrodymai rodo, kad žudynių metu jie buvo netoliese. Be to, tyrimo autoriai teigia, kad Rusijos vadovybė negalėjo nežinoti apie sistemingą civilių žudymą Bučoje.
NYT taip pat pavyko nustatyti 36 Bučoje žuvusių žmonių pavardes. Beveik visi identifikuoti asmenys buvo civiliai arba ukrainiečių karo belaisviai. Žurnalistai pabrėžė, kad jų mirties priežastys buvo šautinės žaizdos ir nė vienas iš jų nebuvo nušautas atsitiktinai. Todėl šios žmogžudystės turėtų būti laikomos karo nusikaltimais ir už jas turėtų atsakyti Tarptautiniame baudžiamajame teisme.
