ScanpixJei iki šiol nesinaudojote „TikTok“ ar net nežinote, kas tai yra, ir nesuprantate, kodėl viena programėlė kelia didžiules bangas JAV ir Kinijos santykiuose – jūs ne vieni. Tačiau šis naujas, į labai jauną auditoriją orientuotas socialinis tinklas prognozuoja permainas, kurios gali paliesti visus.
Iki rugsėjo 15 d. „TikTok“ dalį JAV turėjo perpirkti amerikiečių bendrovė. Toks buvo šalies prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas terminas – antraip socialinis tinklas šalyje bus uždraustas. Atrodo, kad tai padaryti pavyko programinės įrangos bendrovei „Oracle“, o JAV valdžia šią savaitę žada svarstyti, ar toks sandoris ją tenkina.
Kas ši programėlė, kurios pagrindinis tikslas – dalytis vaizdo įrašais, ir kaip ji gali supriešinti dvi didžiąsias pasaulio valstybes?
Pradėkime nuo 2016 m., kai Kinijos rinkai buvo sukurta programėlė „Douyin“, skirta vaizdo įrašams kurti ir jais dalytis. Jai iškart sulaukus didelio susidomėjimo, 2017 m. „Douyin“ kūrėjai nusprendė išplaukti į tarptautinius vandenis ir sukūrė „TikTok“, skirtą likusio pasaulio rinkoms. Per pusę metų „TikTok“ užkariavo visą Pietryčių Aziją.
Jei sekasi gerai, visada gali sektis dar geriau. Tuo metu JAV rinkoje dominavo panaši programėlė „Musica.ly“. „TikTok“ savininkai nedelsė – 2018 m. nusipirko „Musica.ly“, ją sujungė su „TikTok“, ir dabar programėlę yra parsisiuntę daugiau nei 2 mlrd. vartotojų visame pasaulyje. 2019 m. dažniau parsisiųsta tik „Facebook“ programėlė.
Kodėl „TikTok“ toks populiarus?
Šis socialinis tinklas leidžia vartotojams kurti, žiūrėti trumpus įvairaus turinio vaizdo įrašus ir jais dalytis. „TikTok“ leidžia įrašą montuoti, parinkti jam tinkamą muziką ir vaizdinį filtrą. Įrašu galima pasidalyti su visais tinklo vartotojais.
Tinklo auditorija – ypač jauni žmonės, didžioji dalis jų dar nėra sulaukę pilnametystės. „TikTok“ padeda žaibiškai išpopuliarėti – galite pasidomėti tokiais vardais kaip Charli D’Amelio, Addison Rae ir Chase’as Hudsonas, šiuo metu jau uždirbančiais milijonus JAV dolerių. Tačiau perduodamos žinutės nebūtinai kuriamos vien dėl pramogos – verta prisiminti 2019 m. amerikiečių paauglės įkeltą įrašą, sulaukusį viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio dėl raginimo domėtis uigūrų padėtimi Sindziange.
Pats „TikTok“ veikimo principas gerokai skiriasi nuo įprastų socialinių tinklų. Skirtingai nei „Facebook“ ar „Instagram“, jis yra beveik visiškai paremtas dirbtiniu intelektu (DI) ir algoritmais. Skirtumas matyti vos paleidus programėlę – telefono ekranas iškart užpildomas įrašais, t. y. „TikTok“ bando generuoti vartotojui skiriamą turinį jam dar nepranešus, kas apskritai patinka ir ko norima.
„Facebook“ koncentravosi į jūsų draugus ir sekamus puslapius. „Twiter“, norėdamas palengvinti įsitraukimo procesą, sugeneravo grotažymes. „Instagram“ sujungė viską viename, naudodamasis paveikslėliais. „TikTok“ neturi nieko panašaus, tačiau jau dabar gąsdina konkurentus, ir atrodo, kad rado atsakymą į amžiną socialinių tinklų kūrėjų klausimą – kaip padidinti vartotojų įsitraukimą?
Pasak „The New York Times“, atsakymas – niekaip. Programėlė paprasčiausiai užverčia vartotoją turiniu ir tik vėliau atrenka, ką jis norėtų matyti, o ko ne. Rezultatas – neišsemiamas šaltinis vis naujų įrašų, neturintis nei pradžios, nei pabaigos. Pasekmė – valandų valandos, praleidžiamos socialiniame tinkle, nes nėra nieko, kas vartotoją nuo to sustabdytų. Tiesa, dabar jau atsirado – „TikTok“ buvo priverstas sukurti laiko ribojimo pasirinkimą.
„The New York Times“ palygino: įsivaizduokite, kad, vos susikūrus „Facebook“ paskyrą, neturint nė vieno draugo ir nepasekus nė vieno puslapio, jūsų pradinis naujienų sklaidos kanalas jau perpildytas.
„TikTok“ naudojami algoritmai yra vieni pavyzdžių, kaip tobulėjantis DI geba neįtikėtinu greičiu kaupti ir apdoroti mūsų informaciją. Tinklo priežiūrai nereikia daug žmonių rankų – beveik viską padaro kompiuteriai. Toks ir buvo „TikTok“ įkūrusios bendrovės planas.
„TikTok“ tėvelis – kinų milžinas „ByteDance“
Už Kinijos ribų „ByteDance“ nėra labai gerai žinoma, tačiau šiuo metu ji yra vertingiausias pasaulyje startuolis, vertinamas apie 100 mlrd. JAV dolerių, pernai jo pelnas buvo 3 mlrd. Zhang Yimingas įmonę įkūrė 2012 m.
Kaip tvirtina pati „ByteDance“ savo tinklalapyje, bendrovės tikslas – ne socialiniai tinklai, o galimybė žmonėms išnaudoti DI pranašumus internete ir taip sukurti „globalias kūrybos ir bendravimo platformas“. Pirmasis bendrovės kūrinys buvo „Jinri Toutiao“, didelės sėkmės sulaukusi naujienų platforma, kurioje didžiąją dalį skaitytojų turinio kuruoja ir parenka ne redaktoriai, o DI.
Šiuo metu „ByteDance“ valdo iš viso šešias informacijos dalijimosi platformas, dauguma jų veikia Azijoje.
Informacija, kurios niekas neprižiūri
„TikTok“ JAV nepatinka dėl dviejų priežasčių. Pirma, programėlė renka informaciją iš vartotojų, ir yra gana sunku atsekti, kaip ir kur ta informacija vėliau naudojama. „TikTok“ jau buvo sulaukęs ieškinio dėl jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenų naudojimo be tėvų sutikimo. DI tokią priežiūrą dar labiau apsunkina. Antra, „ByteDance“ siejamas su Kinijos komunistų partija (KP), nors pati bendrovė tokius ryšius neigia. Tai irgi sunku patikrinti, nes oficialiai „TikTok“ Kinijoje neveikia – ten paleistas jo brolis dvynys „Douyin“.
Tačiau užtenka prisiminti minėtą amerikietės vaizdo įrašą apie uigūrus – „TikTok“ tą kartą nedelsė ir įrašą ne tik pašalino, bet ir ištrynė merginos paskyrą. Tiesa, vėliau atsiprašė. Šiemet Honkonge prasidėjus masiniams protestams dėl Kinijos saugumo įstatymo, „TikTok“ pasiskubino iš miesto pasišalinti, ir galima tik spėlioti, kokios tikrosios to priežastys.
Vis dėlto tokie pavyzdžiai kelia klausimų. JAV pareigūnai tvirtina, kad per „TikTok“ KP gali pasiekti, rinkti ir naudoti amerikiečių informaciją. Dėl to D. Trumpas nusprendė uždrausti „TikTok“ veiklą šalyje, nebent tinklo serverius perims amerikiečiai. „TikTok“ grasino už tai paduoti JAV į teismą, tačiau pačioje Kinijoje draudžiami ir „Instragram“, ir „Facebook“, ir „Google“.
Tiesa, IT specialistai ramina – „TikTok“ pasiekia vartotojus per „Apple“ ir „Google“ internetines parduotuves. Kaip rašo „The Guardian“, abi technologijų bendrovės tikrai turi pakankamai įrankių nurodyti, kokią informaciją socialinis tinklas gali pasiekti. Be to, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad „TikTok“ renka gerokai mažiau informacijos nei „Facebook“ ar „Google“.
Šio konflikto padariniai gali būti rimtesni nei dar vienas didžiausių pasaulio ūkių kivirčas. JAV rodomas nepasitikėjimas dėl duomenų sklaidos užsienio bendrovėms sukurtų precedentą, kuriuo netrukus galėtų pasekti ir likęs pasaulis. Jei JAV nepasitiki kitais, kodėl kiti turėtų pasitikėti JAV? Gali būti, kad netolimoje ateityje matysime daug atskirų internetų, kontroliuojamų atskirų valstybių, ir nuo to kentėsime visi. Tačiau taip pat tikėtina, kad nuo to labiausiai nukentės pačios JAV.
