ScanpixNeseniai Gruzijoje apsilankiusi Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė grįžo į Briuselį su neoptimistiškomis nuotaikomis. „Sakartvelas artėja prie esminio apsisprendimo“, – nuotaikas prieš spalį šioje Pietų Kaukazo šalyje vyksiančius rinkimus apibūdino ji ir pridūrė, kad įžvelgia tam tikrų panašumų su Lietuva.
– Neseniai lankėtės Sakartvele. Koks bendras įspūdis iš šios rinkimams besiruošiančios Pietų Kaukazo šalies?
– Nuolat seku situaciją Sakartvele, todėl manęs kažkuo ypatingai nenustebino. Žinoma, situacija yra labai įtempta, labai kelianti nerimą. Sakartvelas artėja prie esminio apsisprendimo, kuriuo keliu suks ši šalis. Tai sakiau ir savo pranešime, ir daugelis konferencijos dalyvių apie tą nerimą kalbėjo – ar European way of life (europietiškas gyvenimo būdas), ar ruskij mir (rusiškas pasaulis). Tokioje kryžkelėje stovi kartvelų tauta.
Per konferencijos narių priėmimą prezidentūroje ji pasakė tokius žodžius: „Sakartvelo svajonė pavirto Sakartvelo košmaru.“
Prie to jie priėjo ne iš karto, ne pagal kokį labai tikslų Rusijos planą, bet Bidzina Ivanišvilis, iš Rusijos atvykęs oligarchas su pinigais, kurie didesni už Gruzijos biudžetą, pakeitė šalies kryptį per kelias kadencijas. Mes Europos Parlamente nuolat priėmėme rezoliucijas, net siūlėme sankcijas taikyti B. Ivanišviliui. O dabar rinkimai bus tarsi referendumas.
Dauguma, t. y. B. Ivanišvilio partija „Gruzijos svajonė“, bando slėpti šį pokyti po manipuliacijomis, kad neva jie už ES, bet iš tikrųjų kaip įstatymas dėl užsienio agentų, kurį vadina rusišku įstatymu, ir daugybė kitų dalykų (praėję rinkimai su manipuliacijomis ir dezinformacija, valstybinės žiniasklaidos užvaldymas, nevyriausybinių organizacijų, opozicijos daužymas, rinkėjų papirkinėjimas) kelia labai didelį nerimą. Visi ambasadoriai iš demokratinių valstybių yra labai sunerimę, kad Sakartvelo laukia labai sudėtingas spalis.
Scanpix– Kalbant apie kitą pusę – opoziciją, ar jai pavyko susivienyti, ar ji turi stiprų lyderį? Pastaraisiais metais tiek visuomenė, tiek opozicija Sakartvele buvo labai susiskaldžiusi.
– Taip, susiskaldymas yra, bet buvo dar blogiau vos prieš metus. Opozicinius blokus, opozicines politines jėgas su visų mūsų pagalba Briuselyje, ypač su Europos liaudies partijos pagalba (daugelis opozicinių jėgų priklauso mūsų politinei šeimai), bandyta vienyti. Dabar opozicinės jėgos yra pasižadėjusios ir išties stengiasi nekonkuruoti viena su kita, neatiminėti balsų viena iš kitos. Taip pat paskelbė apie savo bendrą kryptį.
Čia svarbų vaidmenį atlieka prezidentė Salome Zurabišvili. Ji buvo išrinkta su „Gruzijos svajonės“ pagalba, bet kai atsiskleidė antieuropietiškas šios partijos turinys, ji stojo į europietiško kelio pusę.
Per konferencijos narių priėmimą prezidentūroje ji pasakė tokius žodžius: „Sakartvelo svajonė pavirto Sakartvelo košmaru.“
Ji turbūt suvaidins dar tam tikrą vaidmenį iki rinkimų.
Šiuo metu yra keturi blokai ir vieno bendro sąrašo tikimybė buvo menka. Aš nežinau, ar tai ir būtų geriausias variantas, nes ten yra daug susiskaldymo – vieni yra Michailo Saakašvilio rėmėjai, kiti jo priešininkai ir pan. Nemanau, kad nėjimas vienu bloku (nors keturi gal ir per daug) yra pati didžiausia blogybė. Svarbiausia, kaip jie dirbs po rinkimų.
Kai pasiklausau, ką kalba „Gruzijos svajonė“, tai man labai primena, ką kalba nemuno aušros, karbauskiai, taikos koalicijos pas mus. Toks vaizdas, kad pagal tą patį lekalą nukaltos pagrindinės žinutės.
Dabar apklausos yra labai įvairios: valdantieji skelbia, kad laimi vos ne konstitucinę daugumą, bet kitos apklausos, kuriomis remiasi ir prezidentė, sako, kad opozicija tikrai turi laimėti.
Nuotaikos labai panašios kaip ir kitur, beje, ir pas mus. Prie opozicijos palaikymo Tbilisyje dabar prisidėjo ir kiti miestai – Kutaisis ir Batumis, ko anksčiau nebuvo. O regionuose žmonės galvoja kitaip, žiūri tą valstybinę televiziją ir turi mažiau informacijos.
Vėlgi ten naudojama ta pati korta kaip ir pas mus: LGBT, šeimos vertybės… Kai pasiklausau, ką kalba „Gruzijos svajonė“, tai man labai primena, ką kalba nemuno aušros, karbauskiai, taikos koalicijos pas mus. Toks vaizdas, kad pagal tą patį lekalą nukaltos pagrindinės žinutės.
– O kiek stipriai tokia propaganda paveikusi gruzinus?
– Tai parodys rinkimai. Yra žmonių, kuriuos ji stipriai paveikusi, nes juos gąsdina. Beje, pagrindinis bauginimo įrankis – karas, o tą patį naudojo Robertas Fico Slovakijos rinkimuose, tą patį naudoja Viktoras Orbánas Vengrijoje. T. y. esą opozicija nori atnešti karą, o jie neva nori taikos. Ir žmonės Sakartvele bijo, nes jie jau jį patyrė 2008 m. Ir juos gąsdina, kad esą Europa nori atnešti karą į Gruziją.
Vėlgi matome, kad tas lekalas turbūt ten pat pagamintas, kaip minėjau.
Be to, mes visi, kurie buvo susirinkę į konferenciją, tarp jų ir garsūs ekspertai, politikai iš JAV, buvome pavadinti „globalios karo partijos atstovais“.
– Ar, jūsų nuomone, Vakarai, ES, daro užtektinai, kad padėtų proeuropietiškai opozicijai? Kitas aspektas, jei „Gruzijos svajonė“ vis dėlto išliktų valdžioje, kaip tada klostysis santykiai su Vakarais ir ES?
– Pirmas dalykas – ar daro pakankamai. Tai neatsakytas klausimas net man pačiai. Visiškai akivaizdu, kad pernai, kai Gruzijai buvo suteiktas kandidatės statusas, tai tikrai įvyko ne už nuopelnus, už pažangą, nes iš 12 reikalavimų Sakartvelo valdžia išpildė tik tris. Tai buvo geopolitinis sprendimas. Tai buvo skirta Sakartvelo žmonėms, kurių pagal apklausas beveik 80 proc. nori euroatlantinės intergracijos. Nenorėta jų nuvilti ir parodyti, kad ES palieka šią šalį suvalgyti. ES yra su Sakartvelu – tai norėta parodyti.
Tačiau iš karto buvo aišku, kad B. Ivanišvilio vairuojama „Gruzijos svajonė“ tai panaudos savo propagandai, ir taip įvyko. Jie parodė žmonėms: „Žiūrėkite, su mumis viskas gerai. Mums suteikė statusą ir dabar bus tas pats. Su mumis ir pasieksime ES, o ne su „globalia karo partija“ ar panašiai.“
Taip va manipuliuojama žmonių protais, ir lieku su didele dvejone dėl ES sprendimų, nes, jei siunčiame signalus, kad viskas gerai su „Gruzijos svajone“, išties žinodami, kad yra blogai, tai gali būti, kad mes padedame šiai valdžiai išlikti ir kitą kadenciją.
Negali ES būti labiau kartveliška negu patys kartvelai. Visi laukia, jog ES kažką turi padaryti, kad juos išgelbėtų. Bet išties tai viskas pačių žmonių rankose, nuo jų priklausys.
Antra – kas bus: apie tai kalbėjomės konferencijoje su Sakartvelo politikais. Jei laimės ta pati politinė jėga, žmonių tikriausiai niekas nesulaikys gatvėse.
Sugrįžtant prie pirmo klausimo, net ir gruzinams visada sakau: negali ES būti labiau kartveliška negu patys kartvelai. Visi laukia, jog ES kažką turi padaryti, kad juos išgelbėtų. Bet išties tai viskas pačių žmonių rankose, nuo jų priklausys. Jei iš Gruzijos ateina signalas, kad jie lieka su ta pačia valdžia, su ta baisia retorika, elgesiu ir antieuropietiška politika, manau, kad daugelis Briuselyje labai lengvai nusiplaus rankas. Iš tikrųjų tai nėra čia, Europoje, tiek daug svajojančių apie Gruzijos priėmimą į ES. Šis regionas dar mažiau suprantamas nei kokia Moldova ar kas kitas.
O kas bus – priklauso, kas vyks gatvėse. Jeigu laimi opozicija ir valdžia bando rezultatus kaip nors falsifikuoti – tai vėlgi bus aistros gatvėse. Dar kyla klausimas, kaip Rusija elgsis, nes Rusija labai aktyviai ne tik stebi procesus, bet ir juose dalyvauja. Neužmirškime, kad Rusija su Gruzija turi bevizį režimą ir ten sienos atviros, o dabar ten Rusijos yra labai daug.
Rusijos kišimasis yra akivaizdus. Rusija pajuto, kad gali Gruziją susigrąžinti, bet kartu dar sprendžiamas ir Armėnijos klausimas. Jeigu krenta Sakartvelas ir tampa Rusijos įtakos sferos visiška dalimi, tuomet Armėnijos europietiškos krypties jau sunku tikėtis.
Analizę apie spalio 26 d. rinkimus Gruzijoje ir galimus jų rezultatus tiek jos ateičiai, tiek visam Pietų Kaukazo regionui rasite naujausiame IQ žurnalo numeryje.
