Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 2 d.


KOSMOSO LENKTYNĖS
Trys Kinijos taikonautai atskrido į šalies statomą kosmoso stotį
BNS
Unsplash

Trys Kinijos taikonautai sekmadienį atvyko į šalies statomą kosminę stotį, pranešė pilotuojamų skrydžių agentūra, Pekinui artėjant prie savo tikslo tapti kosmoso galybe.

Jų erdvėlaivis, iškeltas raketos „Long March 2F“, sekmadienį 5 val. 44 min. Lietuvos laiku pakilo iš Dziučiuano kosmodromo Gobio dykumos pakraštyje, informavo valstybinis transliuotojas CCTV.

Komandai pavesta „užbaigti kosminės stoties surinkimą ir statymą orbitoje“. Misijos dalyviai taip pat turės „paleisti įrangą“ ir atlikti mokslinius eksperimentus, šeštadienį pranešė valstybinis transliuotojas CGTN.

Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros (CMSA) duomenimis, astronautai į centrinį Tiangongo stoties modulį pateko apytiksliai 15 va. 50 min. Lietuvos laiku. Kelionė truko apie „septynias skrydžio valandas“, nurodė CCTV.

Kosminės stoties pavadinimas „Tiangong“ kinų kalba reiškia „dangaus rūmai“. Visu pajėgumu ji turėtų pradėti veikti iki šių metų pabaigos.

Pekinas yra nusiuntęs zondų ir mėnuleigių į Mėnulį, o praeitais metais nutupdė ant Marso paviršiaus savo pirmąjį marsaeigį.

43 metų karinių oro pajėgų piloto Chen Dongo vadovaujamai trijų narių įgulai pagrindinis iššūkis bus prijungti du stoties laboratorijų modulius prie pagrindinio gyvenamojo korpuso.

Chen Dongas ir astronautai Liu Yang bei Cai Xuzhe bus antroji kinų įgula, stotyje „Tiangong“ praleidusi pusmetį. Pirmoji astronautų įgula į Žemę sugrįžo balandį, stotyje išbuvusi 183 dienas.

Kinų kosminė stotis turėtų veikti mažiausiai 10 metų, o jos pagrindinis modulis į orbitą buvo iškeltas praėjusių metų balandį.

Užbaigus „Tiangong“ statybą, ji turėtų būti panaši į sovietų kosminę stotį „Mir“, naudotą nuo 9-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki 2001 metų.

Kosminės ambicijos

Antra didžiausia pasaulio ekonomika kariškių vadovaujamai kosminei programai skyrė milijardus JAV dolerių, siekdama iki 2022 metų turėti savo kosminę stotį ir kada nors pasiųsti žmonių į Mėnulį.

Šalis padarė didelę pažangą vydamasi JAV ir Rusiją, kurių astronautai ir taikonautai turi dešimtmečių patirtį kosminių tyrimų srityje.

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui Kinijos „kosminės svajonės“ ambicijos dar labiau išaugo.

Pekinas taip pat planuoja statyti bazę Mėnulyje, o kinų Nacionalinė kosmoso administracija pranešė, kad iki 2029 metų ketina surengti pilotuojamą misiją į Žemės palydovą.

Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programoje Kinija nedalyvauja nuo 2011 metų, kai JAV uždraudė NASA sąveikauti su Pekinu.

Nors Kinija neplanuoja savo kosminėje stotyje plėtoti tokio masto tarptautinio bendradarbiavimo, koks buvo vykdomas TKS, Pekinas sako esantis atviras bendram darbui kosmose su užsienio šalimis.

Tarptautinė kosmoso stotis turėtų baigti darbą 2024 metais, nors NASA neatmeta galimybės, kad ji galėtų veikti iki 2030-ųjų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 06 10:58
Spausdinti