UnsplashTunisiečiai sekmadienį vėl balsuos rinkimuose į įgaliojimų netekusį parlamentą – tai bus paskutinis prezidento Kaiso Saiedo vykdomos politinės pertvarkos Arabų pavasario gimtinėje ramstis.
Antrasis balsavimo turas vyks Šiaurės Afrikos šaliai išgyvenant sunkią ekonomikos krizę ir gilų politinį susiskaldymą dėl K. Saiedo 2021 metų liepos mėnesį įvykdyto valdžios perėmimo.
Rinkimuose, kurių pirmajame ture praėjusį mėnesį balsavo tik 11,2 proc. registruotų rinkėjų, į 131 vietų parlamentą pretenduoja 262 kandidatai. Tarp jų yra tik 34 moterys.
Tai buvo mažiausias rinkėjų aktyvumas per visus nacionalinius balsavimus nuo 2011 metų sukilimo, per kurį buvo nuverstas diktatorius Zine'as El Abidine'as Ben Ali ir dėl kurio visame arabų pasaulyje kilo panašūs sukilimai.
Paskutinis turas vyks praėjus pusantrų metų po to, kai K. Saiedas atleido vyriausybę ir sustabdė parlamento veiklą. Vėliau jis perėmė teismų kontrolę, o praėjusių metų liepą prastūmė konstituciją, pagal kurią jo biurui buvo suteikta beveik neribota vykdomoji valdžia.
Mokslinių tyrimų centro „Columbia Global Centers“ sostinėje Tunise direktorius Youssefas Cherifas sakė, kad tunisiečiai „nepakankamai domisi“ politika.
„Šio parlamento legitimumas bus labai menkas, o prezidentas, kuris pagal 2022 metų konstituciją yra visagalis, galės jį kontroliuoti savo nuožiūra“, – teigė jis.
Teisininkas ir politikos ekspertas Hamadi Redissi sakė, kad naujoji asamblėja „neprivalės tvirtinti vyriausybės ir negalės jos cenzūruoti be dviejų trečdalių balsų daugumos“ tiek parlamente, tiek regioninių atstovų taryboje, kurios sudėtis dar nenustatyta.
Įstatymų leidžiamoji valdžia neturės beveik jokių galių reikalauti prezidento atskaitomybės.
Kaip ir per pirmąjį turą, dauguma politinių partijų, kurios dėl sistemos, draudžiančios kandidatams deklaruoti ištikimybę kokiai nors politinei grupei, atsidūrė nuošalyje, paragino boikotuoti rinkimus.
Tuniso gatvėse rinkimų kampanija vyksta vangiai, ant sienų kaba nedaug plakatų, o žinomų kandidatų nėra daug.
Nepaisant to, kad K. Saiedas atsiribojo nuo tradicinės politinės klasės, daugelis tunisiečių skeptiškai vertina visus politikus.
„Nemanau, kad galiu kuo nors pasitikėti, todėl neisiu balsuoti“, – sakė dailidė Ridha.
„Ant žlugimo ribos“
Rinkimų komisija surengė televizijos debatus, siekdama sužadinti rinkėjų, kurie palaikė K. Saiedą 2019 metų rinkimuose į prezidento postą, susidomėjimą.
Tačiau tunisiečiai, susiduriantys su daugiau nei 10 proc. infliacija, nuolatiniu pagrindinių prekių – nuo pieno iki benzino – trūkumu ir transporto darbuotojų bei mokytojų streikais, turi svarbesnių prioritetų nei politika.
Praėjusią savaitę pristatyti 170 sunkvežimių maisto, kurį padovanojo Tripolyje įsikūrusi karo draskomos Libijos vyriausybė, daugelio buvo laikomi pažeminimu.
H. Redissi teigė, kad šalis atsidūrė „ant žlugimo ribos“.
„Kartu su kylančiomis kainomis matome ir visko trūkumą, o prezidentas apgailėtinai kaltina „spekuliantus, išdavikus ir diversantus“, – sakė jis.
Tačiau Y. Cherifas mano, kad, nepaisant plačiai paplitusio nepasitenkinimo, „gali būti, kad status quo išliks tol, kol vidutinis tunisietis nematys patikimos alternatyvos prezidentui Saiedui“.
Po pirmojo rinkimų turo K. Saiedas sulaukė raginimų pasitraukti, tačiau opozicija tebėra susiskaldžiusi į tris blokus: „Nacionalinį gelbėjimo frontą“ (NSF), įskaitant islamistų įkvėptą partiją „Ennahda“, kairiųjų partijų susivienijimą ir partiją „Free Destourian“, kuri, kaip manoma, jaučia nostalgiją geležinės Z. El Abidine'o Ben Ali rankos valdymo laikams.
Rinkimai vyksta Tuniso derybų su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl maždaug 2 mlrd. dolerių (1,84 mlrd. eurų) finansinės pagalbos šešėlyje.
Y. Cherifas teigė, kad derybos sutriko dėl Jungtinių Valstijų susirūpinimo Tuniso demokratijos ateitimi ir dėl akivaizdaus K. Saiedo nenoro „sutikti su TVF diktatu“ politiškai opiais klausimais, įskaitant subsidijų reformą.
H. Redissi tvirtino, kad K. Saiedo retorika, nukreipta prieš TVF, ir programa, kurią jo vyriausybė „slapta“ pasiūlė šiam skolintojui, „akivaizdžiai nesutampa“.
„Turime prezidentą, kuris nepritaria savo paties vyriausybei“, – sakė jis.
Jis teigė, kad vienintelė šalies viltis yra „gelbėjimo planas“, kurį pasiūlė galinga profesinių sąjungų federacija UGTT, teisių gynimo grupė „League for Human Rights“, Tuniso advokatų asociacija ir socialinių ir ekonominių teisių grupė FTDES.
