Šiandien Turkmėnijoje, vienoje uždariausių ir brutaliai valdomų valstybių pasaulyje, vyksta prezidento rinkimai.
Praėjusių metų rudenį vasario 12-ąją rinkimų data paskelbęs parlamentas panaikino kliūtis dabartiniam šalies vadovui Gurbanguliui Berdimuhamedovui (59 metų) eiti prezidento pareigas iki gyvos galvos – pašalintas ribojimas aukščiausio valstybės vadovo posto siekti vyresniems nei 70 metų asmenimis, o kadencija prailginta nuo 5 iki 7 metų.
Nėra abejonių, kad absoliučia dauguma balsų rinkimuose nugalės G. Berdimuhamedovas, nors kandidatus iškėlė režimui lojalios Demokratų, Pramonininkų ir darbdavių bei Žemdirbių partijos.
Stomatologo išsilavinimą turintis G. Berdimuhamedovas prezidentu išrinktas 2007 m., po to, kai 2006-aisiais mirė buvęs šalies vadovas Sapurmuratas Nijazovas. Subyrėjus Sovietų Sąjungai nepriklausomybę paskelbusioje Turkmėnijoje taip nė karto ir nebuvo surengti laisvi ir demokratiški rinkimai. Laisvos žiniasklaidos šalyje nėra, politiniai oponentai žudomi, kalinami arba prievarta gydomi psichiatrijos ligoninėse.
Gamtinių dujų turtinga 5,2 mln. gyventojų turinti šalis priklausoma nuo Rusijos „Gazprom“ užsakymų pirkti dujas, taip pat ieško alternatyvių rinkų pirmiausia Vakarų sankcijų nusikratančiame gretimame Irane ir Kinijoje.
G. Berdimuhamedovas puoselėja planus šalyje plėtoti turizmą, pernai rugsėjį sostinėje Ašchabade buvo atidarytas daugiau nei 2 mlrd. eurų kainavęs sparnus išskleidusio sakalo formos oro uostas – didžiausias Centrinėje Azijoje ir galintis priimti 17 mln. keliautojų per metus. Kaspijos jūros pakrantėje esančiame Avazos regione kyla lošimo namų kurortai, vadinami Centrinės Azijos Las Vegasu. Tačiau užsieniečiams nelengva gauti vizą, o patekusius į šalį privalo lydėti valstybės pareigūnas. Turistinių įžymybių Turkmėnijoje nedaug. Ašchabade dėmesį patraukia 21 metro auksinio raitelio skulptūra – ant žirgo įamžintas dabartinis šalies vadovas.
