UnsplashKitais metais pasaulinės ekonomikos augimas greičiausiai dar labiau sulėtės, antradienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sumažinęs savo prognozes, šalims grumiantis su Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir ekonomikos nuosmukiu.
Pasaulio ekonomika pastaraisiais metais patyrė daugybę smūgių – po koronaviruso protrūkio prasidėjęs karas Ukrainoje padidino maisto ir energijos kainas, o augančios sąnaudos ir palūkanų normos kelia grėsmes ekonomikos augimui visame pasaulyje.
„Šių metų sukrėtimai vėl atvers ekonomines žaizdas, kurios po pandemijos buvo išgydytos tik iš dalies“, – pareiškė TVF patarėjas ekonomikos klausimais Pierre'as-Olivier'as Gourinchas tinklaraščio įraše, pasirodžiusiame paskelbus naujausias TVF pasaulio ekonomikos prognozes.
Ekonomistas perspėjo, kad daugiau nei trečdalis pasaulio ekonomikos šiais ar kitais metais trauksis, o trys didžiausios ekonomikos – JAV, Europos Sąjunga ir Kinija – ir toliau stagnuos.
„Blogiausia dar laukia ateityje, o daugelis žmonių 2023 metais susidurs su nuosmukiu“, – teigė P. O. Gourinchas.
Savo ataskaitoje TVF sumažino 2023 metų pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,7 proc., arba 0,2 procentinio punkto, palyginti su liepos mėnesio prognoze.
Fondo pasaulinio augimo prognozė šiems metams nesikeičia ir lieka 3,2 proc. lygyje.
Pasaulinis augimo profilis yra silpniausias nuo 2001 metų, neskaitant pasaulinės finansų krizės ir blogiausio pandemijos meto, pažymėjo TVF.
Tokia prognozė atspindi didžiausių ekonomikų sulėtėjimą, įskaitant JAV ekonomikos susitraukimą pirmąjį 2022 metų pusmetį ir tebesitęsiančius karantinus Kinijoje, kuri, be kita ko, susiduria su didele nekilnojamojo turto sektoriaus krize.
Tikimasi, kad pasaulio ekonomika išvengs nuosmukio, tačiau galimybės yra maždaug viena prieš tris, kad augimas gali sulėtėti iki 2 proc. ar mažesnio rodiklio, antradienį perspėjo P. O. Gourinchasas.
„Nuo 1970 metų mes tai patyrėme tik penkis kartus <...>. Tai buvo 1973 metų naftos kainų šokas, 1981 metų dezinfliacija, 2008 metų finansų krizė <...> tai yra reikšmingi dalykai, paveikę pasaulio ekonomiką“, – kalbėjo jis naujienų agentūrai AFP.
Centrinių bankų pastangos
Pagrindinis ekonomikos sulėtėjimo veiksnys yra pinigų politikos pokytis, centriniams bankams mėginant stabdyti sparčiai augančią infliaciją, o aukštesnėms palūkanų normoms pradedant mažinti vidaus paklausą.
Didėjantis kainų spaudimas yra tiesioginė grėsmė klestėjimui, sakoma TVF ataskaitoje ir priduriama, kad centriniai bankai dabar yra „sutelkę visą dėmesį į kainų stabilumo atkūrimą“.
Numatoma, kad šiais metais pasaulinė infliacija pasieks 9,5 proc., o 2024 metais nukris iki 4,1 procento.
Klaidingas infliacijos atsparumo įvertinimas gali pakenkti būsimam makroekonominiam stabilumui, įspėjo P. O. Gourinchas, „bei smarkiai pakenkti sunkiai iškovotam pasitikėjimui centriniais bankais“.
Paklaustas apie JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) vykdomą palūkanų normų kėlimą, ekonomistas antradienį per spaudos konferenciją sakė, kad TVF neragina pradėti taikyti didesnį pagreitį, tačiau tai „taip pat nereiškia, kad jie turėtų sustoti savo kelyje“, kadangi bankai palūkanų normų didinimo ciklą pradėjo nuo istoriškai labai žemo taško, šalims atnaujinus ekonominę veiklą po pandemijos.
Dabartiniai iššūkiai nereiškia, kad didelis nuosmukis yra neišvengiamas, tačiau TVF perspėjo, jog daugelis mažas pajamas gaunančių šalių susiduria su didelio įsiskolinimo grėsme.
Nors Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys susitarė dėl „bendros skolų restruktūrizavimo sistemos“ skurdžiausioms šalims, tik trys šalys atitiko reikalavimus, todėl „reikia daugiau pažangos“, žurnalistams kalbėjo P. O. Gourinchas.
„Laiko gali greitai nebelikti“, – pažymėjo ekonomistas.
Didžiųjų ekonomikų sulėtėjimas
TVF taip pat sumažino dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – ekonominio augimo prognozes.
Pasak fondo, šiais metais JAV ekonomikos augimas sieks 1,6 proc., arba 0,7 procentinio punkto mažiau nei liepos mėnesio prognozėje, dėl „netikėto realiojo BVP susitraukimo antrąjį ketvirtį“.
„Mažėjančios realiosios disponuojamosios pajamos ir toliau kenkia vartotojų paklausai, o didesnės palūkanų normos daro didelę įtaką išlaidoms“, – priduriama ataskaitoje.
FRS agresyviai didina palūkanų normas, siekdama pažaboti augančią infliaciją, o tai lėtina ekonominę veiklą. Be to, JAV centrinis bankas teigia, kad, tikėtina, palūkanų normų didinimų bus ir daugiau.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pripažino, kad esama „nežymios“ Jungtinių Valstijų ekonomikos recesijos galimybės.
„Nemanau, kad recesija bus“, – teigė prezidentas kanalui CNN.
„Jei ir bus, tai bus labai nedidelis nuosmukis. Mes tik nedaug pajudėsime žemyn“, – pridūrė J. Bidenas.
Skaičiuojama, kad šiais metais Kinijos ekonomika augs 3,2 proc. ir tai būtų žemiausias rodiklis per dešimtmečius, neskaitant pradinio koronaviruso protrūkio.
Fondas perspėjo, kad didėjantis Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis gali persiduoti į šalies bankų sektorių ir apsunkinti augimą.
Manoma, kad kitais metais sulėtėjimas euro zonoje dar labiau įsibėgės, o Vokietijos ir Italijos ekonomikos panirs į recesiją dėl rusiškų dujų tiekimo sumažėjimo.
Energetikos krizė, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą, „nėra laikinas sukrėtimas“, pažymėjo TVF, pasaulinį energijos prekybos pokytį apibūdindamas kaip „didelio masto ir ilgalaikį“.
Dėl didelio sukrėtimo „Rusijos ekonomikos atsigavimo taip pat nesimato“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė P. O. Gourinchas.
