Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 5 d.


RUSIJA IR UKRAINA
Tvyrant įtampai dėl Ukrainos Švedijoje susitinka JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai
BNS
Scanpix
A. Blinkenas.

Švedijoje ketvirtadienį susitinka JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai, tvyrant įtampai po to, kai Vašingtonas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės telkimo netoli Ukrainos ir perspėjo dėl „didelio poveikio“ sankcijų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas surengs derybas netoli Stokholmo vyksiančio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimo kuluaruose.

ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinio dialogo forumų, kuriam priklauso ir JAV, ir Rusija.

Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, institucijai pavesta stebėti, kaip laikomasi taikos susitarimų, kuriais siekiama išspręsti konfliktą su separatistais Rytų Ukrainoje.

Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos.

Rusija įnirtingai neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.

„Ryžtingai reaguosime“

A. Blinkenas per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Rygoje trečiadienį sakė esąs „labai susirūpinęs dėl įrodymų, kad Rusija planavo reikšmingus agresyvius veiksmus prieš Ukrainą“.

„Mes nežinome, ar prezidentas [Vladimiras] Putinas priėmė sprendimą įsiveržti. Mes žinome, kad jis kuria galimybę tai padaryti per trumpą laikotarpį, jei taip nuspręs“, – sakė jis.

A. Blinkenas tvirtino, kad „diplomatija yra vienintelis atsakingas būdas išspręsti šią potencialią krizę“, tačiau perspėjo, kad Maskva sulauks „toli siekiančių ir ilgalaikių pasekmių“, jei imsis bet kokios agresijos.

„Mes aiškiai nurodėme Kremliui, kad reaguosime ryžtingai, įskaitant daugybę didelio poveikio ekonominių priemonių, kurių anksčiau nenaudojome“, – pridūrė amerikiečių diplomatijos vadovas.

Maskva savo ruožtu trečiadienį apkaltino Ukrainą dešimčių tūkstančių karių telkimu šalies rytuose, didėjant susirūpinimui dėl eskalacijos.

V. Putinas taip pat paragino pradėti derybas su Vakarais, norėdamas gauti „teisinių garantijų“, kad nebus tolesnės NATO plėtros į Rytus ir bet kokių ginklų sistemų dislokavimo prie Rusijos sienos.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo didelei daliai Rytų Europos prisijungus prie JAV vadovaujamo bloko, Maskva nepriima perspektyvos, kad Ukraina, kurios pastangos įstoti į NATO šiuo metu yra įstrigusios, vieną dieną gali pasekti jų pavyzdžiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu paragino rengti tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų užbaigtas jau aštuntus metus besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.

„Lemiama akimirka“

Prieš susitikdamas su S. Lavrovu, A. Binkenas ESBO susitikimo, vyksiančio netoli Stokholmo Arlandos oro uosto, kuluaruose, planuoja derybas su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba.

Be Ukrainos, kiti klausimai, kurie greičiausiai bus aptarti Švedijoje, yra migrantų krizė Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje bei atsinaujinantys susirėmimai tarp ESBO narių Armėnijos ir Azerbaidžano.

Seniai planuotas ESBO susitikimas „vyksta lemiamą akimirką“, didėjant įtampai prie Europos slenksčio, pareiškė JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris.

ES trečiadienį pasiekė susitarimą dėl naujų sankcijų Baltarusijai, o Bendrijos pavyzdžiu netrukus paseks ir Jungtinės Valstijos, pranešė JAV valstybės departamentas.

Per ESBO ministrų plenarinę sesiją tikriausiai nebus priimta jokių svarbių susitarimų, nes tam reikalingas vieningas sutarimas.

Maskva dažnai blokuoja rezoliucijas dėl Ukrainos dėl to, kad Krymas pripažįstamas Ukrainos dalimi arba Rusija įvardijama kaip tiesioginė konflikto Donbase veikėja, o Maskva jį oficialiai vertina kaip Ukrainos vidinį konfliktą.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant į separatistų kontroliuojamas teritorijas karius ir ginkluotę, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.

Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė jau per 13 tūkst. žmonių gyvybių.

A. Blinkeno ir S. Lavrovo derybos yra pirmasis šių dviejų valstybių aukšto lygio atstovų susitikimas nuo birželio, kai Ženevoje susitiko prezidentai Joe Bidenas ir V. Putinas.

JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai jau buvo susitikę gegužę Islandijoje. Ten vyko Arkties Tarybos susitikimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 12 02 08:58
Spausdinti