Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 22 d.


SUOMIJOS RINKIMAI
Tvyrant įtampai su Rusija Suomijoje renkamas prezidentas
ELTA
Scanpix
Suomijos vėliava.

Sekmadienį suomiai renka prezidentą, kurio svarba išaugo dėl padidėjusios įtampos su kaimyne Rusija po jos įsiveržimo į Ukrainą.

Prezidento galios yra ribotos, tačiau valstybės vadovas, kuris taip pat yra vyriausiasis Suomijos ginkluotųjų pajėgų vadas, bendradarbiaudamas su vyriausybe formuoja užsienio politiką, o tai reiškia, kad besikeičianti geopolitinė padėtis Europoje bus svarbiausias nugalėtojo rūpestis.

Iš devynių kandidatų pirmauja du politikai: buvęs konservatorių ministras pirmininkas Alexanderas Stubbas ir buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto iš Žaliųjų partijos, jis varžosi kaip nepriklausomas kandidatas. Nuo šių dviejų pirmaujančių politikų šiek tiek atsilieka kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho, pasak ekspertų, jis taip pat galėtų patekti į antrąjį ratą.

Balsavimo apylinkės atsidarė 9 val. vietos ir Lietuvos laiku ir užsidarys 20 valandą.

Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., Suomija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir 2023 m. balandį įstojo į NATO. Netrukus po to Rusija, turinti 1 340 kilometrų ilgio sieną su Suomija, perspėjo, kad imsis „atsakomųjų priemonių“. Po kelių mėnesių, pernai rugpjūtį, Suomija patyrė migrantų, be vizų atvykstančių per jos rytinę sieną, antplūdį. Helsinkis tvirtino, kad migrantus stumia Maskva, jog tai jos hibridinė ataka siekiant destabilizuoti šalį. Lapkritį Suomija uždarė savo rytinę sieną.

„Dabar esame tokioje situacijoje, kai Rusija ir ypač Vladimiras Putinas naudoja žmones kaip ginklą“, – ketvirtadienio vakarą per paskutinius televizijos debatus sakė A. Stubbas ir pridūrė, jog tai „negailestinga, ciniška priemonė, todėl Suomijos saugumas turi būti keliamas į pirmą vietą“.

Pagrindinis A. Stubbo varžovas P. Haavisto pabrėžė, kad Suomija turi „pasiųsti Rusijai labai aiškią žinią, jog tai negali tęstis“.

Po šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva. Dabartinis prezidentas Sauli Niinisto atsistatydins po dviejų šešerių metų kadencijų, jis kadaise didžiavosi glaudžiais ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tapo vienu atkakliausių jo kritikų.

Visi kandidatai į prezidentus pabrėžia Suomijos savarankiškumą ir jos, kaip NATO narės, naująjį vaidmenį. Pasak ekspertų, ateityje Suomija turi būti atsakinga už savo gynybą savarankiškai ir drauge aktyviai prisidėti kuriant bendrą Europos gynybą, taip pat Šiaurės šalių bendradarbiavimą. Per šiuos rinkimus lems kandidato, kaip užsienio politikos lyderio, patikimumas.

Visuomeninio transliuotojo „Yle“ paskelbta apklausa parodė, kad per pirmąjį ratą daugiausia balsų – 27 proc. – gaus A. Stubbas, antroje vietoje – P. Haavisto, už jį turėtų balsuoti 23 proc. rinkėjų, J. Halla-aho gali surinkti apie 18 proc. balsų.

A. Stubbas buvo Suomijos ministras pirmininkas 2014–2015 m., P. Haavisto užėmė keletą ministrų postų. Pasak ekspertų, abu turi didelę patirtį tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, kurią rinkėjai, regis, vertina labiausiai. Nepaisant panašių politinių pažiūrų, A. Stubbas yra labiau dešiniųjų, o P. Haavisto – kairiųjų atstovas, jis labai stengėsi pabrėžti, kad nėra raudonasis, o pasirinko vidurio kelią kaip žaliasis.

Antrasis balsavimo ratas turi būti surengtas vasario 11 d., jei nė vienas kandidatas negaus daugiau nei 50 proc. balsų.

2024 01 28 11:03
Spausdinti