Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


METINIS PRANEŠIMAS
U. von der Leyen metiniame pranešime: dėl Rusijos esame nusiteikę ryžtingai – dabar ne laikas susitaikymui papildyta
IQ
Scanpix
U. von der Leyen skaito metinį pranešimą EP.

Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sakė metinį pranešimą Europos Parlamente (EP) Strasbūre. Šis pranešimas – vienas svarbiausių metinių įvykių ES valdančiosiose institucijose, nurodantis, kokios temos EK yra laikomos svarbiausiomis. Kalbėdama prieš EP narius, U. von der Leyen pirmiausia pabrėžė solidarumą ir „ilgalaikę paramą“ Ukrainai, aptarė energetinę krizę ir bendrus EK siūlomus sprendimus bei kylančią klimato kaitos grėsmę.

„Niekada šiam parlamentui neteko aptarti metinio pranešimo stebint žemyne vykstantį karą, – kalbą pradėjo EK komisijos pirmininkė. – Vasario 24 d. atsibudome sukrėsti to, kas vyksta, siaubingo blogio ir karo akivaizdoje. Bet nuo to momento mūsų žemynas susitelkė, parodydamas solidarumą. (...) Europiečiai nesislėpė ir nesudvejojo, rado drąsos elgtis taip, kaip yra teisinga. (...) Mes parodėme stiprybę, kurios dar prireiks – mūsų laukia nelengvi laikai. Ant kortos pastatyta daug ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šis karas yra prieš mūsų energetiką, mūsų ekonomiką, vertybes ir ateitį. Stoviu čia įsitikinusi, kad pademonstravę reikiamą drąsą ir solidarumą užtikrinsime, kad Vladimiras Putinas žlugtų, o Ukraina laimėtų.“

Pranešimo EP klausėsi ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. U. von der Leyen dėkojo už drąsą jai ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kovojant su Rusijos agresija.

U. von der Leyen teigimu, Rusijos ekonomika „byra“, o ją šiuo keliu nukreipė pats V. Putinas. „Sankcijos išliks, jos toliau bus taikomos, mes esame nusiteikę ryžtingai – dabar ne laikas susitaikymui“, – kalbėjo EK pirmininkė. Ji paminėjo, kad iki šiol ES Ukrainai jau yra suteikusi daugiau kaip 19 mlrd. eurų paramą, neįskaitant karinės paramos. Tačiau tai – dar ne viskas: ES yra nusiteikusi ilgalaikei pagalbai ir Ukrainos atstatymui.

Viena iš šio karo pamokų – turėjome klausyti tų, kurie pažįsta V. Putiną.

EK pirmininkė taip pat pripažino, kad nebuvo klausyta Baltijos šalių, Ukrainos, Sakartvelo perspėjimų apie Kremliaus užmojus dar iki Rusijos invazijos pradžios: „Viena iš šio karo pamokų – turėjome klausyti tų, kurie pažįsta V. Putiną.“

Savo kalboje U. von der Leyen pabrėžė Europos būtinybę nusigręžti nuo rusiškų gamtinių dujų ir naftos stengiantis užtikrinti energetinę nepriklausomybę. „Prieš porą metų mes importavome 40 proc. gamtinių dujų iš Rusijos, dabar šis kiekis sumažėjo iki 9 proc., bet Rusija ir toliau manipuliuoja mūsų rinka“, – teigė ji. Baltijos šalys buvo paminėtos kaip tos, kurios sunkiai dirbo atsisakydamos priklausomybės nuo rusiškų energetikos išteklių, nepaisydamos didelės to kainos, nors „priklausomybė nuo rusiško iškastinio kuro kainuoja kur kas brangiau“.

Tačiau, be tiekėjų diversifikavimo ir vartotojų taupymo, U. von der Leyen pabrėžė ES Žaliojo kurso ir kovos su klimato kaita svarbą. Jos teigimu, teigiama transformacija jau prasidėjo, tačiau Europa turi žvelgti dar toliau į ateitį. Tarp tokių sprendimų numatoma nauja vandenilio rinka ir EK siūlomas Europos vandenilio bankas, kuris padėtų garantuoti vandenilio teikimą valstybėms narėms. „Stabilumas ir tvarumas gali žengti kartu tik koja kojon“, – sakė U. von der Leyen.

Be karo Ukrainoje ir energetikos, kurioms pranešime buvo skiriama daugiausia dėmesio, taip pat paminėtos ir valstybės, esančios Europoje, bet nepriklausančios ES: Balkanų valstybės, Moldova ir Sakartvelas. U. von der Leyen šias šalis pavadino „politine šeima“, su kuriomis būtina dirbti kartu.

„ES tėvai paklojo šios demokratijos pamatus ir mums patikėjo tęsti šį procesą, – kalbėjo U. von der Leyen. – Prisiminkime Davido Sassolio (buvusio EP pirmininko – IQ past.) žodžius – demokratija neišėjo iš mados, bet ji turi atsinaujinti tam, kad žmonių gyvenimas gerėtų. Šiais laikais savo horizonte matome drąsesnę Sąjungą, artimesnę savo piliečiams, ryžtingesnę, pasirengusią pasitikti kasdienius iššūkius, pasiruošusią įgyvendinti savo idealus ir sunkiais laikais.“

R. Vilpišauskas: kalba atspindi pagrindines aktualijas, bet EK dėl rimtų pokyčių lieka suvaržyta

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas IQ teigė, kad metinis U. von der Leyen pranešimas – toks, kokio ir buvo galima tikėtis: „Buvo akcentuotas dėmesys Ukrainos reikalams, bandymas parodyti tiesioginį ryšį tarp Rusijos karo ir energetinių išteklių kainų bei apskritai išaugusių daugelio produktų kainų Europos šalyse. (...) Akcentai dalykine prasme yra daugiau mažiau tokie, kokių ir buvo galima laukti, tai, mano nuomone, reiškia, kad kalbos turinys atspindi aktualijas, o būtent toks ir buvo turbūt pagrindinis tikslas.“

EK vadovai ankstesniuose metiniuose pranešimuose ne kartą yra siūlę dalykus, kurie taip ir likdavo tik pasiūlymais, nes dėl jų nėra sutarimo dėl šalių.

Vis dėlto profesorius paminėjo ir skirtumą nuo praėjusių metinių pranešimų – tai bandymas susieti kalbos turinį su labai konkrečiomis aktualijomis, kurios šiuo metu rūpi skirtingose ES valstybėse narėse. Kaip pavyzdžius R. Vilpišauskas paminėjo Baltijos šalis, įspėjusias apie Rusijos agresiją ir jau anksčiau pradėjusias pertvarkyti savo energetikos sektorių mažindamos energetinę priklausomybę nuo Maskvos, Italijos darbuotojus, turinčius keisti savo darbo įpročius dėl išaugusių elektros energijos kainų, bei Daniją, kuri pirmoji pradėjo plėtoti atsinaujinančios energetikos projektus, taip pat sausrą ir gaisrus, aktualius Pietų Europai, Prancūzijai.

„Buvo mažiau kalbėjimo apie institucijas ir jų reformas, nors jos irgi buvo paminėtos pabaigoje, bet kurios neįdomios ir nesuprantamos ES žmonėms, o daugiau orientuotasi į tai, kas aktualu“, – aiškino R. Vilpišauskas.

Profesorius priminė, kad ES lieka „suvaržyta“ savo siūlymų prasme, ir dėl to didelė dalis šiandien išsakytų pasiūlymų tėra bendro pobūdžio. „Dėl jų dar turi sutarti valstybės narės, – kalbėjo R. Vilpišauskas. – EK vadovai ankstesniuose metiniuose pranešimuose ne kartą yra siūlę dalykus, kurie taip ir likdavo tik pasiūlymais, nes dėl jų nėra sutarimo dėl šalių. Dabar, man atrodo, jau šiek tiek atsargiau formuluojamos siūlomos idėjos. Žinome, kad ir dėl priemonių švelninti elektros kainų poveikį žmonėms nebuvo pasiektas susitarimas praėjusį penktadienį energetikos ministrų taryboje, taip pat dėl ES sutarties keitimo irgi labai skiriasi valstybių narių nuomonės, ne visos sutinka, kad dabar atėjo laikas sušaukti naują konventą, kuris parengtų ES sutarties pakeitimus.“

2022 09 14 11:06
Spausdinti