ScanpixNepaisant Briuselio konfliktų su Vengrija ar Slovakija dėl teisės viršenybės ir žmogaus teisių, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nemano, kad jas priimti į ES buvo klaida. „Reikia būti visada pasiruošus ginti demokratiją“, – teigė EK vadovė interviu su IQ biuro Briuselyje vadovu Evaldu Labanausku ir dar penkiais žurnalistais iš 2004-ųjų ES plėtros šalių naujokių.
Šį pokalbį su antros kadencijos EK pirmininkės poste siekiančia U. von der Leyen galima pavadinti proginiu – jis įvyko kelios dienos iki Lietuvos ir kitų devynių šalių 20-mečio ES. Todėl natūralu, kad plėtros rezultatams ir buvo skirta daugiausia dėmesio. Pati EK vadovė išlieka didelė šio ES plėtros etapo gerbėja.
„Manau, kad tai viena iš nuostabių Europos idėjos sėkmės istorijų – praeities šešėlių palikimas už nugaros ir durų atvėrimas šioms 10 šalių tapti ES dalimi, – pabrėžė ji ir čia pat skaičiais iliustravo naudą. – 450 mln. žmonių gali keliauti, dirbti, mokytis nepaisydami valstybių sienų. Per 20 metų 2,7 mln. studentų iš naujųjų 10 šalių pasinaudojo „Erasmus“ programa, kad galėtų studijuoti kitoje Europos šalyje. Europos bendroji rinka tapo viena didžiausių bendrųjų rinkų pasaulyje ir šiandien, palyginti su 2004-aisiais, prekyba ES išaugo 40 proc., o per 20 metų buvo sukurta 6 mln. darbo vietų ir nedarbo lygis sumažėjo perpus.“
„Be to, manau, kad egzistuoja du elementai, apie kuriuos dažnai nepakankamai kalbama. Tai yra gyvybinės linijos, kurios po plėtros išplito po visą Europą, į rytus, vakarus, šiaurę, pietus. Tai greitkeliai, geležinkeliai, vamzdynai, kiti tinklai ir net duomenys. Būtent šis didžiulis tinklas yra mūsų komunikacijos ir ekonomikos klestėjimo pagrindas, kurį turime šiandien, – kalbėjo U. von der Leyen. – Antrasis elementas, apie kurį kartais nepakankamai kalbama, yra solidarumas. Širdį glosto ir jaudina, kai matai, kaip visos kitos valstybės narės solidarizuojasi ir padeda nukentėjusiajai, ir, žinoma, 27 valstybių narių būrys yra daug stipresnis, nei tuo metu buvome su 15 valstybių narių.“
