Kinija jau kurį laiką sulaukia kritikos dėl Šiaurės Rytų Kinijos Sindziango provincijoje gyvenančių musulmonų mažumos – uigūrų – persekiojimo.

Portalo BBC duomenimis, Kinijos valdžia per pastaruosius porą metų yra uždariusi iki 1 mln. uigūrų vadinamosiose perauklėjimo stovyklose. Centrinė valdžia taip pat kaltinama prievartine uigūrų moterų sterilizacija.

Iš pradžių Kinija neigė šių koncentracijos stovyklų egzistavimą, tačiau vėliau pareiškė, kad tai yra būtina priemonė prieš Sindziango provincijoje vešantį separatistinį smurtą. Valdžia taip pat iki šiol neigia priverstinai sterilizuojanti moteris.

Kas yra uigūrai?

Uigūrai yra tiurkų musulmonų tauta, kuri save kultūriškai ir etniškai laiko artima Vidurio Azijos tautoms. Didžioji dalis uigūrų gyvena būtent Sindziange, kur jų yra apie 11 mln.

Regiono ekonomika per amžius laikėsi ant žemės ūkio ir prekybos. Tokie miesteliai kaip Kašgaras klestėjo dėl pro jį ėjusio Šilko kelio.

Uigūrų bendruomenių galima rasti ir Uzbekistane, Kirgizijoje, Kazachstane, o pora tūkstančių šios tautybės žmonių apsigyveno Australijoje. Jie turi savo uigūrų kalbą, bet Kinija kaltinama, jog į koncentracijos stovyklas uždarytus asmenis verčia mokytis valstybinės mandarinų kalbos.

XX a. pradžioje uigūrai buvo trumpam paskelbę nepriklausomybę, tačiau regionas 1949 m. buvo labai greitai sugrąžintas komunistinei Kinijai.

Sindziangas laikomas autonominiu Kinijos regionu, panašiai kaip Tibetas, tačiau realybėje tos autonomijos nuo Pekino diktato nelabai ir yra.

Laipsniškas teisių nykimas

Aktyvistai teigia, kad per daug metų centrinės valdžios politika apribojo uigūrų religines, komercines ir kultūrines veiklas, skatinant į regioną imigruoti vis daugiau hanių (kinų daugumos) tautybės asmenų.

Pekinas buvo kaltinamas dėl susidorojimų su protestuotojais Sindziange 1990-aisiais, o vėliau ir prieš Pekino olimpines žaidynes 2008 m. Šiais pasikartojančiais protestais didžiąja dalimi reikalauta ekonominių teisių.

Sindziango universiteto studentai 2014 m. portalui BBC prasitarė, kad jiems uždrausta pasninkauti per šventą musulmonams ramadano mėnesį, o kiti pranešimai iš regiono rodo, kad uigūrų vietos valdžios pareigūnams uždrausta ne tik pasninkauti, bet ir lankyti mečetes.

2017 m. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas išleido potvarkį, kuris „religijas Kinijoje turi paversti pagal orientaciją kiniškomis“ ir jas „pritaikyti prie socialistinės visuomenės“. Ši direktyva privedė prie naujos religinių praktikų šalyje engimo bangos, kuri ypač skaudžiai palietė uigūrus.

Visas Sindziangas šiuo metu yra apraizgytas milžinišku sekimo tinklu, kurį sudaro policija, daugybė patikros punktų ir kamerų, fiksuojančių viską nuo automobilio identifikacijos numerių iki žmonių veidų.

Kinijos vyriausybė teigia, kad šios priemonės būtinos kovojant su separatistiniu smurtu regione. O valdžia kritikuojama dėl išpučiamos grėsmės, norint pateisinti uigūrų persekiojimą. Daugelis žinomų šios tautinės mažumos veikėjų yra įkalinti arba buvo priversti užsienyje ieškoti prieglobsčio dėl jiems primestų kaltinimų terorizmu.

Pasaulis kaltina Kiniją

2020 m. liepą Jungtinė Karalystė perspėjo, kad gali įvesti Kinijai sankcijas dėl „šlykščių ir baisių“ žmogaus teisių pažeidimų Sindziange.

JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas paklaustas, ar toks elgesys su uigūrais gali atitikti oficialų genocido apibrėžimą, atsakė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų būti „atsargesnė“ prieš skleisdama tokius kaltinimus.

Tačiau JT Žmogaus teisių komitetas 2018 m. atrado reikšmingų įrodymų, kad Kinija laiko apie milijoną uigūrų politinėse „priešteroristinėse“ stovyklose. Komiteto narys Gay McDougallas teigė, kad Kinijos valdžia „pavertė uigūrų autonominį regioną į kažką, kas labiau primena masinę koncentracijos stovyklą“.

Žmogaus teisių labdaros organizacijos, tarp kurių yra „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“,  kaltina Pekiną masiniais įkalinimais ir kankinimais. Daugelis kalinių vadinamosiose perauklėjimo stovyklose niekad nebuvo niekuo apkaltinti ir nebuvo niekieno teisiškai atstovaujami.

„Gėdingas Pekino neigimas tinkamai įrodytų JT kaltinimų dėl masinių savavališkų įkalinimų Sindziange turėtų šokiruoti visą pasaulį“, – teigė „Human Rights Watch“ vadovė Kinijoje Sophie Richardson.

Neseniai pasklidus pranešimams apie masinę uigūrų moterų sterilizaciją, tarptautinis įvairių šalių politikus vienijantis Tarpparlamentinis Kinijos klausimų aljansas paragino JT „įvykdyti tarptautinį, nešališką ir nepriklausomą tyrimą situacijai Sindziango regione išsiaiškinti“.

„Įrodymų kalnas vis didėja, Kinija kaltinama dėl masinio įkalinimo, indoktrinacijos, neteisminių sulaikymų, visur besiskverbiančios stebėsenos, priverstinio darbo ir uigūrų kultūrinių vietovių naikinimo, tarp kurių yra kapinės, taip pat kita prievarta“, – teigiama organizacijos pranešime.

Pekino požiūris

Kinija ilgą laiką neigė turinti koncentracijos stovyklų ir teigė, kad likęs pasaulis nesupranta realios situacijos Sindziange. Valdžia teigia, kad uigūrų sukilėliai vykdo smurtinę kampaniją siekdami regiono nepriklausomybės: organizuoja sprogdinimus, sabotažą ir skatina pilietinį nepasitenkinimą.

Atsakydami į JK kaltinimus smurtu, Kinijos ambasadorius JK Liu Xiaomingas teigė, kad informacija apie koncentracijos stovyklas buvo „netikra“.

Ambasadorius atmetė ir kaltinimus dėl „etninio valymo“, teigė, kad uigūrai „mėgaujasi taikiu, harmoningu gyvenimu su kitomis etninėmis grupėmis“. Jis portalui BBC tvirtino, kad uigūrai gauna tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir visos kitos šalyje esančios etninės grupės.

Kinijos valstybinė televizija perspėjo, jog be tvirtos valstybės kontrolės smurtas Sindziange paverstų provinciją „Kinijos Sirija“ ar „Kinijos Libija“.

Nuo rugsėjo 11 d. atakų JAV Kinija vis labiau linksta savo uigūrų separatistus vaizduoti kaip „al Qaedos“ samdinius, teigiama, kad uigūrų musulmonai gavo karinį parengimą Afganistane.

Kiek daugiau nei 20 uigūrų buvo sulaikyti JAV operacijos Afganistane metu. Jie buvo ne vienus metus įkalinti Gvantanamo kalėjime be jokių kaltinimų ir šiuo metu yra perkelti į kitas vietas.

Kokia situacija Sindziange?

Per pastaruosius metus ši provincija sulaukė milžiniško centrinės valdžios finansavimo industriniams ir energetikos projektams. Pekinas giriasi, kad šios investicijos smarkiai pagerins situaciją regione.

Tačiau daugelis uigūrų skundžiasi, kad kinai (haniai) atima iš jų darbo vietas, o jų ūkiai yra konfiskuojami siekiant pertvarkyti. Masinė hanių imigracija į Sindziangą lėmė, kad dabar uigūrai tapo mažuma gimtojoje provincijoje.

Kartkartėmis per pastaruosius metus vykdomi išpuoliai prieš kinų objektus Sindziange gali išduoti, kad uigūrų separatizmo klausimas išlieka potencialia grėsme. Kinija apkaltino Sindziango separatistus vykdant atakas ir už regiono ribų, pavyzdžiui, 2013 m. spalį, kai automobilis tyčia įvažiavo į būrį žmonių Pekino Tiananmeno aikštėje.

2017 m. susidorojimas su Sindziango uigūrais prasidėjo, kai provincijoje peiliu ginkluotas asmuo nužudė 8 žmones.

Tuo metu Sindziango komunistų partijos vadas Chen Quanguo paragino valstybės pajėgas „užpilti teroristų lavonus plačia liaudies karo jūra“.