ScanpixNors Maskvos karo mašina pamažu stumiasi į priekį Ukrainos rytuose, mėgindama įvykdyti Kremliaus uždavinį perimti kontrolę visame šiame išvystytos pramonės regione, Kyjivo pajėgos intensyvina atakas, stengdamosi susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas šalies pietuose.
Ukrainiečiai, naudodami iš JAV gautas salvinės raketų ugnies sistemas, pietuose smogė tiltams ir karinei infrastruktūrai, priversdami Rusiją perkelti dalį pajėgų iš rytinio Donbaso regiono, kad būtų atremta nauja grėsmė.
Karui Ukrainoje tęsiantis jau šeštą mėnesį ateinančios savaitės gali tapti lemiamos.
Didžioji dalis Rusijos ir Ukrainos karinių išteklių tebėra sutelkta Donbase – pramonės regione, kuriame esama daug kasyklų ir fabrikų, bet abi konflikto šalys viliasi pasiekti pažangą kituose frontuose.
Ukraina pažadėjo išstumti rusus iš teritorijos, užimtos invazijos pradžioje, įskaitant pietinę Chersono sritį ir dalį Zaporižios srities. Tuo metu Maskva tikino išlaikysianti okupuotas Ukrainos teritorijas ir užimsianti naujų.
Donbaso regioną sudaro dabar jau visiškai Rusijos kontroliuojama Luhansko sritis ir Donecko sritis, kurios Maskvos pajėgos kontroliuoja maždaug pusę.
Ukrainiečių karybos analitikas Olehas Ždanovas atkreipė dėmesį, kad intensyvindamas puolimą pietuose Kyjivas verčia Rusiją išsklaidyti savo pajėgas.
„Rusijos kariuomenės vadovybei iškilo dilema: mėginti toliau vystyti puolimą Donecko regione arba stiprinti gynybą pietuose, – sakė jis. – Jiems bus sunku ilgą laiką vykdyti abi užduotis vienu metu.“
O. Ždanovas pabrėžė, kad užuot mėginusi surengti didelio masto kontrpuolimą plačiu frontu, Ukraina stengiasi susilpninti Rusijos kariuomenę pietuose virtine smūgių prieš šaudmenų ir degalų sandėlius bei kitus svarbius objektus.
„Tai neprivalo būti frontalinė ataka“, – sakė jis.
Maskvos primestų vietos administracijų pareigūnai Ukrainos rytuose ir pietuose užsiminė, kad jau rugsėjį galėtų būti surengti referendumai dėl šių teritorijų prijungimo prie Rusijos. Tačiau šie planai priklausomi nuo Rusijos gebėjimo iki to laiko visiškai perimti kontrolę šiose srityse.
„Kremliaus pagrindinis tikslas – priversti Kyjivą pradėti derybas, apsaugoti esamą sąlyčio liniją ir rudenį surengti referendumą“, – sakė Kyjive įsikūrusio Razumkovo centro ekspertas Mykola Sunhurovskis.
Jis pažymėjo, kad iš Vakarų gauta ginkluotė sustiprino Ukrainos pajėgumus ir leidžia taikliai smogti taikiniams, esantiems toli už fronto linijos.
Ukraina yra gavusi keliolika amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naudojo jas smogti Rusijos šaudmenų sandėliams, itin reikalingiems Maskvai siekiant išlaikyti ugnies galios pranašumą. Ukrainiečių gautos HIMARS raketos gali nuskrieti 80 km ir leidžia smogti iš pozicijų, nepasiekiamų daugumai priešo artilerijos sistemų.
„Tai svarus privalumas, – sakė M. Sunhurovskis. – Ukrainiečiai pradėjo tikslius smūgius Rusijos sandėliams, vadavietėms, geležinkelio stotims ir tiltams, ardydami logistikos grandines ir mažindami Rusijos karinius pajėgumus.“
Ukrainiečių smūgiai šaudmenų sandėliams Rusijos kariuomenę užklupo nepasiruošusią ir privertė išsklaidyti ir perkelti amuniciją į atokesnes vietas, tokiu būdu pailginant aprūpinimo linijas. Tai mažina Rusijos pajėgų ugnies galią ir padeda lėtinti jų puolimą rytuose.
„Jie turėjo viską perkelti į mažesnius, labiau išsklaidytus sandėlius“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės tankų dalinio vadas Justinas Crumpas, dabar vadovaujantis strateginių konsultacijų bendrovei „Sibylline“.
„Visa tai yra paveikūs trikdžiai, lėtinantys Rusiją. Nukentėjo jų artilerijos ugnies tempas, kuris anksčiau buvo pagrindinis veiksnys“, – pridūrė ekspertas.
J. Crumpas sakė, kad Rusijos kariuomenė nepakankamai įvertino HIMARS ir panašių sistemų grėsmę ir paliko savo sandėlius žinomose vietose.
„Jie manė, kad oro erdvės gynyba raketas numuš. Tačiau taip nenutiko“, – aiškino buvęs kariškis.
Ukrainos kariuomenės kovinę dvasią sustiprino virtinė HIMARS smūgių vienam strategiškai svarbiam tiltui per Dniepro upę Chersono srityje. Tiltui tapus nebetinkamam naudoti tame regione laikomos Rusijos pajėgos tikriausiai patirs aprūpinimo sunkumų.
Anot O. Ždanovo, šis tiltas yra Rusijos pajėgų Dniepro dešiniajame krante aprūpinimo esminė grandis.
Rusija dar gali naudotis kitu tiltu per Dnieprą ir gabenti atsargas ir pastiprinimus savo pajėgoms Chersono srityje, esančioje į šiaurę nuo 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio. Tačiau Ukrainos smūgiai atskleidė Rusijos pajėgų pažeidžiamumą ir susilpnino jos kontrolę tame regione.
„Rusų užnugaryje – upė. Tai nėra gera vieta gynybai, – pažymėjo J. Crumpas. – Jie negali lengvai gauti atsargų. Toje upės pusėje jų moralė tikriausiai gana nusmukusi.“
Ekspertas sakė, kad Ukraina vėliau gali ryžtis dideliam kontrpuolimui, į kurį būtų įtrauktas didelis skaičius karių ir ginkluotės.
„Manau, tai galimybė Ukrainai surengti labiau triuškinamą smūgį rusams ir juos nustumti atgal, – kalbėjo J. Crumpas. – Manau, tikimybė, kad tai bus išbandyta čia, yra didesnė negu bet kurioje kitoje vietoje.“
Pati didelio Ukrainos kontrpuolimo pietuose tikimybė padėjo Kyjivui priversti rusus perkelti dalį savo pajėgų iš pagrindinio kovos veiksmų teatro rytuose, sakė britų analitikas.
„Tai lėtina puolimą Donbase, – pabrėžė J. Crumpas. – Taigi, vien puolimo grėsmė šiuo metu iš tiesų palanki Ukrainai.“
