ScanpixUkraina ketvirtadienį „gera žinia“ pavadino Rusijos planus tęsti derybas vasario pradžioje, nes tai gali būti ženklas, kad Maskva siekia rasti diplomatinį sprendinį dabartinei krizei.
Pasaulyje auga nerimas, kad Maskva galėtų įsiveržti į kaimyninę šalį, Rusijai prie sienos su Ukraina sutelkus dešimtis tūkstančių karių.
Aukšto rango Rusijos ir Ukrainos pareigūnai trečiadienį Paryžiuje susitiko su Prancūzijos ir Vokietijos atstovais.
„Gera žinia – kad patarėjai susitarė susitikti Berlyne po dviejų savaičių. Tai reiškia, kad bent jau artimiausias dvi savaites Rusija veikiausiai išliks diplomatiniame kelyje“, – Kopenhagoje žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po derybų su kolega danu.
Anot D. Kulebos, nors po trečiadienį įvykusio susitikimo „didelių pokyčių“ neįvyko, „susitarimas tęsti diskusijas yra geras“ ženklas.
Vis dėlto ministras paragino Vakarus stiprinti karinį ir gynybinį bendradarbiavimą su Kijevu.
„Nors esu didelis minkštosios galios gerbėjas, bijau, kad dabar tikrai atėjo laikas panaudoti kietąją galią“, – sakė D. Kuleba.
„Stipri Ukraina savaime yra geriausia atgrasymo priemonė“, – pabrėžė jis.
Diplomatijos vadovas taip pat pagyrė JAV administraciją už „konsultavimąsi su mumis prieš kalbant su rusais“.
Tačiau D. Kuleba priminė, kad Kijevas „neleis niekam, net mūsų draugams, primesti mums jokių nuolaidų“, teigdamas, kad nusileisti turi Rusija.
Tuo metu Kopenhaga ketvirtadienį paskelbė, kad 2022–2026 metais pagalbai Ukrainai išskirs 550 mln. kronų (74 mln. eurų).
„Kiekviena šalis gali ką nors daryti, jei turi politinės valios. Na, o kai jos neturi, randa pasiteisinimų nieko nedaryti“, – pareiškė D. Kuleba, prastai užmaskuodamas kritiką Vokietijai, atsisakiusiai tiekti ginklus Kijevui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
