Europos Parlamentas ketvirtadienį didele persvara pritarė planams leisti Ukrainos piliečiams trumpam laikui atvykti į ES be vizų.

Tam pritarė 521 europarlamentaras, nepritarė 75, o susilaikė 36. Pagal planą biometrinius pasus turintys Ukrainos piliečiai be vizų galės atvykti į ES turizmo ar verslo tikslais ne ilgiau kaip 90-čiai dienų per 180 dienų laikotarpį. Dėl šio sprendimo dar vasario gale susitarė Ukrainos parlamentas ir ES Tarybos ir Parlamento derybininkai. „Ukraina patenkino visus iškeltus reikalavimus, todėl vizų reikalavimas gali būti panaikintas“ – teigia siūlymo rengėjai. Jų teigimu, Europos Parlamento sprendimas dar kartą įrodo, jog Europos Sąjunga laiko Ukrainą strategine Rytų partnere. Vokiečių europarlamentaras, Užsienio reikalų komiteto narys Michaelis Gahleris sakė, kad Ukrainoje įvyko ne tik techniniai, bet ir politiniai pokyčiai. Jis pažymėjo, kad reformos vykdomos lėtai, bet reiktų atsižvelgti į karo veiksmus šalies rytuose. „Bevizis režimas Ukrainai – tai ne dovana, o ukrainiečių kovos su korupcija ir reformų, vykdytų karo sąlygomis, rezultatas“, – sakė lenkų europarlamentaras Michalas Bonis. Ukrainos prezidentas P.Porošenka apie sprendimą palengvinti galimybes ukrainiečiams atvykti į Europos Sąjungą sakė, kad tai yra „formalus, bet svarbus žingsnis kelyje į Ukrainoje seniai laukiamą sprendimą“. Planui dar turi pritarti valstybės narės, bet numatoma, kad jis įsigalios birželį. Bevizis režimas galios ne tik visoje Šengeno erdvėje (įskaitant Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją), bet ir Bulgarijoje, Kroatijoje bei Rumunijoje. Vis dėlto jis negalios Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Be to, jis nesuteikia Ukrainos piliečiams galimybės įsidarbinti. Pernai Šengeno erdvei priklausančios šalys (22 ES šalys ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija) iš viso išdavė 13,9 mln. trumpalaikių Šengeno vizų. Daugiausia jų išduota Rusijos (3,1 mln.), Kinijos (2,1 mln.) ir Ukrainos (1,36 mln.) piliečiams. Ukrainiečiams daugiausia vizų išdavė Lenkija (560 tūkst.), Vengrija (117 tūkst.), Vokietija (99 tūkst.) ir Lietuva (89 tūkstančius). Parengta pagal naujienų agentūros BNS ir Europos Parlamento naujienų tarnybos informaciją. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.