ScanpixJei tiesa, ką sako Ukrainos ambasada Belgijoje, tuomet tai būtų viena agresyviausių Rusijos specialiųjų tarnybų operacijų Briuselyje, kuris jau seniai garsėja kaip šnipų traukos centras.
Antradienį per Belgijos žiniasklaidą nuvilnijo graži naujiena – Briuselyje atidaryta pirmoji nemokama ukrainiečių mokykla „Vesna“.
„Briuselyje pradėjo veikti specialiai ukrainiečių vaikams sukurta mokykla, skirta padėti vaikams iš pabėgėlių šeimų tęsti mokymąsi, kurį nutraukė Rusijos invazija“, – rašė ir tarptautinis naujienų kanalas „Euronews“.
ES institucijų rajone įkurtos mokyklos steigėja pristatyta Briuselyje gyvenanti rusiškų ir ukrainietiškų šaknų turinti Marija Smirnova, kuri „siekia padėti vaikams pereiti ir geriau integruotis į Belgijos visuomenę“.
„Norime sukurti laimingą ir pozityvią aplinką, kurioje žmonės galėtų kalbėti savo kalba ir atsikvėpti“, – cituota M. Smirnova Belgijos spaudoje.
Lėšas tokioms įstaigoms atidaryti skiria Rusija, kad galėtų rinkti asmeninius duomenis ir toliau vykdyti propagandinę veiklą užsienyje.
Pagalba Ukrainai, parama karo pabėgėliams, kurių į Belgiją jau atvyko per 35 tūkst. – viskas puiku, tačiau dar pirmadienį Ukrainos ambasada Belgijoje savo „Facebook“ paskyroje išplatino įspėjimą:
„Dėmesio! Gerbiami Ukrainos piliečiai! Šiuo metu karas vyksta ne tik mūsų šalies teritorijoje, bet ir už jos ribų. Yra labai daug rusų organizacijų, kurios kuria mokyklas, darželius, vaikų grupes, užsienio kalbų kursus ir t. t. Lėšas tokioms įstaigoms atidaryti skiria Rusija, kad galėtų rinkti asmeninius duomenis ir toliau vykdyti propagandinę veiklą užsienyje.“
Ambasada paragino piliečius būti budrius ir nepakibti ant tokių „padėjėjų“ kabliuko bei pabrėžė: „Ukrainos ambasada Belgijoje tikrai nerekomenduoja registruotis abejotinose institucijose, švietimo įstaigose (pavyzdžiui, tarsi ukrainiečių mokykloje „Vesna“) ir nesidalyti savo asmens duomenimis su tokiomis pseudošvietimo įstaigomis.“
Būtent diplomatai oficialiai įvardijo tą pačią ukrainiečių mokyklą „Vesna“. Vėliau Belgijos žiniasklaidai Ukrainos ambasada paaiškino, kad jai kilo įtarimų, nes neaišku, iš kur mokykla finansuojama, taip pat kas yra mokytojai ir kokia yra jos ugdymo programa.
Kaip pranešė leidinys „Bruzz“, susirūpinimą sukėlė ir tai, kad mokyklos įkūrėja M. Smirnova nekalba ukrainietiškai. Balandžio pradžioje ambasada surengė susitikimą su M. Smirnova, tačiau jame nedalyvavo kita tariama mokyklos steigėja Kira Budjakova, kuri esą yra ukrainietė, bet diplomatai jos nėra matę. Pasak ambasados, net ir po pokalbio su M. Smirnova liko daug klausimų, tarp jų – steigėjos pareigos ir motyvacija.
Negalima kiekvieno ruso kaltinti bendrininkavimu kare vien dėl to, kad jis rusas. Ar aš esu prieš šį karą? Visi karai yra baisūs.
Pati M. Smirnova neigia visus kaltinimus. „Labai gaila, kad dabar jie pateikė šiuos nepagrįstus kaltinimus, – sakė ji belgų žurnalistams. – Esame čia tam, kad padėtume vaikams, ir tai darome kartu su įvairių tautybių žmonėmis, pavyzdžiui, ukrainiečiais, taip pat prancūzais ir belgais. Tai, kad jie mane vadina ruse, yra tam tikra diskriminacija: dabar esu prancūzė, jau 15 metų gyvenu Europoje. Ir negalima kiekvieno ruso kaltinti bendrininkavimu kare vien dėl to, kad jis rusas. Ar aš esu prieš šį karą? Visi karai yra baisūs.“
Pasak moters, ji jau atidarė tris mokyklas Prancūzijoje bei tikino, kad asmens duomenys yra griežtai saugomi.
Šnipų skandalai nėra retenybė Europos sostine vadinamame Briuselyje, kur veikia ES, NATO ir kitos tarptautinės institucijos, daug užsienio diplomatinių ir verslo atstovybių. Prieš kelerius metus Europos išorės veiksmų tarnyba pranešė, kad Briuselyje veikia apie 250 Kinijos ir 200 Rusijos šnipų. 2020 m. pradžioje Belgijos žvalgybos tarnybas prižiūrintis ir tiesiogiai parlamentui atsakingas Komitetas I buvo užvedęs 20 bylų dėl galimos Rusijos šnipų infiltracijos į šalies slaptąsias tarnybas. Belgijos žiniasklaidos teigimu, vien tik kalbant apie oficialius Rusijos diplomatus, mažiausiai trečdalis jų iš tikrųjų yra žvalgybos pareigūnai.
