ScanpixNATO vadovybės atstovai vis dar neturi aiškaus atsakymo, ar liepą Vilniuje vyksiančiame aljanso viršūnių susitikime Ukrainai bus pasiųsta aiški žinia dėl jos narystės aljanse ir jei taip, tai kokia ta žinia bus.
NATO generalinio sekretoriaus biuro Politikos planavimo grupės vadovė Benedetta Berti tikina, kad aljansas tikrai „pakartos“ norą, kad Ukraina kada nors taptų NATO nare. Tačiau ar gali būti žengta toliau link konkretesnių įsipareigojimų, pasak jos, bus „diskutuojama“.
Taip ji atsakė Eltai, paklausta, ar aljansas Vilniuje gali atsiliepti į Ukrainos ir jos sąjungininkų raginimus, jei nepakviesti Ukrainos į aljansą, tai bent suteikti aiškų ir konkretų narystės ateityje planą bei gaires. Taip pat Elta klausė, ar tuo atveju, jei NATO vis dėlto neatsilieps į tokius raginimus, Rusija bei jos sąjungininkė neįvertins to, kaip savo didelio laimėjimo bei padrąsinimo tęsti agresiją.
„Aš manau, kad aljansas tikrai pakartos politinį įsipareigojimą ir norą matyti Ukrainą aljanso nare. Žinoma, tai nėra naujas dalykas, tai buvo pasakyta ir anksčiau, pavyzdžiui, Bukarešto viršūnių susitikime, 2008 m.
Tačiau aš manau, kad Vilniuje žengsime toliau – pirmiausia, diskutuodami apie labai konkretų praktinį bendradarbiavimą su Ukrainos kariuomene. Tikrai diskutuosime, kaip Ukrainos pajėgas dar labiau sustiprinti – taip, kad būtų užtikrinta, jog tai tikrai paskutinis Rusijos bandymas.
O ši paramos Ukrainos kariuomenei programa – labai aiškus politinės valios ir įsipareigojimo pademonstravimas“, – sakė B.Berti.
Taip ji kalbėjo Prancūzijos sostinėje vykstančioje konferencijoje, kurioje dalyvauja aukščiausio rango Europos, JAV ir Izraelio politikai, diplomatai, kariškiai ir ekspertai. Daugiausiai dėmesio konferencijoje skiriama padėčiai Vidurio Rytuose ir Vakarų valstybių bei Izraelio ryšiams, tačiau kalbama ir apie karą Europoje – Ukrainoje.
Konferenciją surengė „Europos lyderystės tinklas“ (ELNET) – viena iš pagrindinių visuomeninių organizacijų, turinti savo padalinius daugelyje Europos šalių, kuri rūpinasi Izraelio ir Europos valstybių partneryste.
Kartu su B.Berti diskusijoje dalyvavęs įtakingas Prancūzijos politologas, buvęs aukštas šios šalies gynybos ministerijos pareigūnas Bruno Tetrais buvo atviresnis – pasak jo, jokio konkretesnio kvietimo ar įsipareigojimo dėl Ukrainos narystės NATO Vilniuje neverta tikėtis.
„Ar mes liksime su 2008 m. išsakyta pozicija? Ne. Ar mes tiesiai pakviesime Ukrainą į NATO? Taip pat – ne. Taigi, manau, kad bus kažkas per vidurį.
Reikia suprasti, kad svarbiausia – ateities horizontas, kur, pavyzdžiui, yra 2024-ųjų lapkritis, kai JAV vyks prezidento rinkimai. Kaip mes galime kolektyviai įsipareigoti, kai nežinome, kas įvyks tuomet? Na, o Kinijai, mano nuomone, visiškai nesvarbu, ar Ukraina Vilniuje bus pakviesta į NATO, ar ne“, – sakė B.Tetrais.
Ukraina jau seniai ragina NATO Vilniuje arba pakviesti ją į aljansą, arba suteikti aiškias gaires ir planą, kokie bus jos ir NATO santykiai iki tol, kada ji bus priimta. Taip pat – kokiomis sąlygomis tai atsitiks. Lietuva, kaip ir kitos didžiausios Ukrainos rėmėjos, pritaria šiems raginimams – Lietuvos Seimas praėjusį mėnesį net priėmė specialią rezoliuciją, raginančią NATO Vilniuje oficialiai pakviesti Ukrainą į aljansą.
Ši rezoliucija – bendros visų pagrindinių šalies institucijų bei politinių lyderių valios išraiška. Tačiau kai kurie aukščiausi Lietuvos politikai neoficialiai tvirtina, kad Ukraina iš didžiųjų Vakarų valstybių sulaukia raginimų to bent jau viešai nebereikalauti ir „nebespausti“ aljanso prieš susitikimą, o verčiau kalbėti apie praktinę aljasano paramą savo kariuomenei.
