Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 23 d.


JAV
Užsispyrėlės sutramdymas: Teksaso neapleidžia nepriklausomybės troškimas
IQ
Freepik
Gilios tradicijos.

Ilgą istoriją turintis, išdidus ir vis nuo JAV atsiskirti grasinantis Teksasas – puikus skirtumo tarp Amerikos šiaurės ir pietų pavyzdys.

Antra pagal dydį JAV valstija Teksasas užima 695 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – kiek daugiau nei Prancūzija. Valstiją pervažiuoti nuo šiaurinės iki pietinės sienų užtruktų apie 13 valandų. Joje gyvena beveik 30 mln. žmonių, čia įsikūrę keturi iš dešimties didžiausių JAV miestų (Hjustonas, San Antonijus, Dalasas ir Ostinas). Pagal dydį Teksasas iš 50-ies valstijų nusileidžia tik Aliaskai, pagal gyventojų skaičių – Kalifornijai.

Teksaso ekonominę stiprybę sukūrė gyvulininkystė – teksasiečiai iki šiol didžiuojasi savo laukinių Vakarų, kantri muzikos ir Teksaso kaubojų įvaizdžiu. Be galvijų, tvirtos ekonomikos šakos buvo medienos pramonė, medvilnės auginimas, vėliau – ir nafta. Nors ilgus metus valstijos ekonomika stagnavo, XX a. čia ėmė tvirtėti ir technologijų sektorius. Teksasas patrauklus verslui, nes čia – mažesni mokesčiai ir mažiau reguliacijų.

Nepaisant tvirtos ekonomikos, nepriklausomybę per visą savo istoriją Teksasui pavyko išlaikyti tik devynerius metus. Iš pradžių teritorija priklausė pirmiesiems kolonizatoriams ispanams, vėliau kontrolę perėmė prancūzai ir galiausiai – Meksika. 1836 m. Teksasui pavyko išsikovoti nepriklausomybę, bet jau 1845 m. Teksaso Respublika prisijungė prie Jungtinių Valstijų ir tapo 28-ąja. Būdama tvirtai vergiją remianti valstija, per Pilietinį karą 1861 m. Teksasas atsiskyrė nuo šiaurinių valstijų Sąjungos ir prisijungė prie pietinių valstijų Konfederacijos, tačiau pastarajai karą pralaimėjus vėl tapo federacijos dalimi. Skirtingos valdžios ir iki dabar vykstanti gausi imigracija lėmė kultūrinį valstijos katilą, kuriame susimaišo ispanų, prancūzų, amerikiečių, Amerikos čiabuvių ir kitos tradicijos.

2024 02 11 11:00
Spausdinti