Marius Morkevičius/ELTAVilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis sako, kad kol kas sunku prognozuoti, kuo gali baigtis karinės grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino keliamas maištas Rusijoje. Visgi, pasak eksperto, pastarosios paros įvykiai paneigia susiformavusį įvaizdį, esą situacija Kremliuje nuo pat Maskvos invazijos į Ukrainą išliko stabili.
„Akivaizdu, kad įtampos Rusijos Federacijoje pakanka. Matome bent keletą elementų ar jų kombinaciją, dėl ko sunku daryti kažkokias išsamias išvadas. Matome šiek tiek ir pasirodymo, ir dūmų užsklandos, ir panikos, ir nerimo. Tokių judesių yra ir iš Prigožino pusės, ir iš kariškių pusės, ir iš valstybės, propagandistų“, – Eltai sakė V. Jurkonis.
„Kartu tai mums rodo, kad visi kalbėjimai per pastaruosius metus, remiantis sociologiniais duomenimis, yra gana riboti, nes daug kas vyksta ir žemiau radarų, po vandeniu. Dėl to, kalbant apie Rusiją, reikia vertinti ne kažkokį vieną atskirą veiksnį. Tai, kas vyksta dabar, rodo, kad įvaizdis, kuris buvo sudarytas – neva Kremliuje viskas stabilu ir parama Putinui yra stipri – toli gražu nėra toks“, – aiškino VU TSPMI politologas.
Visgi, spėlioti, kuo gali baigtis „Wagner“ maištas, V. Jurkonio teigimu, yra sunku.
„Koks bus scenarijus ir kaip tai išsirutulios, ką matysime kitą savaitę – gana sunku prognozuoti, kadangi tų veiksnių yra gana daug. Negali būti 100 proc. garantuotas, kad tai nėra tam tikra dūmų užsklanda“, – sakė jis.
Tuo metu klausiamas apie padėtį Baltarusijoje ir žinias apie tai, kad pastarąją naktį Minsko režimo lyderio Aliaksandro Lukašenkos lėktuvas esą nusileido Turkijoje, V. Jurkonis pastebėjo, jog viešojoje erdvėje netrūksta svarstymų, jog šie įvykiai – susiję.
„Laike tai visiškai sutapo. Todėl matėme viešojoje erdvėje tam tikrų svarstymų, kad tai greičiausiai yra susiję. Bet žiūrint į pastaruosius keletą metų, kai tik būdavo įtampa pačioje Baltarusijoje ar būdavo kažkokia neaiški situacija – tie asmeniniai lėktuvai pakildavo“, – pastarojo meto tendencijas pastebėjo V. Jurkonis.
Visgi politologas sako, kad nerimas dėl įvykių Rusijoje veikiausiai jaučiamas ir Minske.
„Nėra paslaptis, kad Minsko ir Kremliaus santykiai yra gana glaudūs, Minsko priklausomybė nuo Kremliaus yra milžiniška. Jų neužtikrintumas ir turbulencija, kad ir kas būtų to šaltinis, suprantama, Lukašenką ir jo aplinką turėtų labai neraminti, nes tai yra jų išlikimo ir išgyvenimo pagrindas“, – aiškino VU TSPMI dėstytojas.
ELTA primena, kad šeštadienį Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę.
J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų. „Wagner“ lyderis paragino rusus prisidėti prie jo pajėgų ir nubausti Maskvos karinę vadovybę.
Skelbiama, kad J. Prigožino pajėgos jau kontroliuoja Rostovo prie Dono karinius objektus.
Reaguodamas į šalyje kilusius neramumus, šeštadienio rytą į gyventojus kreipėsi ir pats Vladimiras Putinas. Jis nurodė, kad „Wagner“ veikslai yra „dūris Rusijai į nugarą“. Maskvos lyderis nurodė, kad bus imtasi visų „ryžtingų veiksmų“, kad situacija pietinėje šalies dalyje būtų suvaldyta.
Tuo metu Maskvoje šeštadienį paskelbtas „antiteroristinių operacijų režimas“.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) paragino „Wagner“ samdinius suimti J. Prigožiną ir pradėjo tyrimą dėl ketinimų surengti „ginkluotą maištą“.
