ScanpixVengrijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad ir toliau priešinsis Europos Sąjungos planui 2023 metais suteikti 18 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai.
Tokia pozicija žada nuolatinę įtampą, blokui ir nacionalistinei Vengrijos vyriausybei ginčijantis dėl demokratijos standartų.
Interviu valstybiniam radijui premjeras Viktoras Orbanas pripažino, kad Ukrainai reikia pagalbos, kad sumokėtų už būtiniausių paslaugų teikimą, tačiau pabrėžė, kad blokuos ES planą dėl bendro skolinimosi paketui finansuoti.
„Klausimas yra kaip padėti Ukrainai, – sakė ministras pirmininkas. – Viename pasiūlyme teigiama, kad turėtume pasinaudoti ES valstybių narių biudžetais, kartu paimti naujas paskolas ir tuos pinigus skirti Ukrainai. Mes tam nepritariame, nes nenorime, kad Europos Sąjunga taptų įsiskolinusių valstybių, o ne bendradarbiaujančių valstybių narių bendruomene.“
V. Orbanas pasiūlė, kad kiekviena iš 27 ES valstybių narių iš savo biudžeto dvišaliais susitarimais teiktų pagalbą Ukrainai.
„Nepriimsime kito plano, nesutiksime su juo, be mūsų jis nebus įgyvendintas“, – sakė jis.
V. Orbanas anksčiau nurodė, kad Vengrija būtų pasirengusi suteikti Ukrainai 60–70 mlrd. forintų (147–171 mln. eurų) iš savo biudžeto dvišaliu susitarimu. Ši suma, anot jo, iš esmės nepakenktų Vengrijos nacionaliniams interesams.
Pagalbos Ukrainai paketas yra vienas iš kelių svarbiausių ES prioritetų, kuriuos Vengrijos vyriausybė pastaraisiais mėnesiais blokuodavo arba atidėdavo. Kai kurie Briuselio pareigūnai įtaria, kad Budapeštas savo vetavimą pagalbos paketui ir nepritarimą ES patvirtinti minimalų pelno mokesčio tarifą naudoja kaip svertą, siekdamas daryti spaudimą blokui, kad šis atlaisvintų milijardinį finansavimą, kurio Vengrija negavo dėl teisinės valstybės principo pažeidimų ir korupcijos.
Trečiadienį ES vykdomoji institucija pareiškė, kad ir toliau rekomenduos įšaldyti 7,5 mlrd. eurų finansavimą Vengrijai, kol ji įvykdys daugybę reformų, įskaitant teismų nepriklausomumo stiprinimą, ES lėšų apsaugą nuo korupcijos ir teisėkūros skaidrumo didinimą.
27 valstybės narės sprendimą dėl Europos Komisijos pasiūlymo turi priimti iki gruodžio 19 dienos. Vengrijos vyriausybė pareiškė norą vykdyti prašomas reformas, kad gautų labai reikalingų lėšų, Vengrijos ekonomikai susiduriant su nestabilia valiuta ir 21,1 proc. metine infliacija – trečia pagal dydį bloke.
Tačiau Briuselio dedamos pastangos, kad Vengrija atitiktų ES demokratijos standartus, nepadėjo Budapeštui tapti nuolaidesniu daugeliu klausimų. Penktadienį V. Orbanas pasmerkė bloko sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą ir apkaltino jas dėl sparčiai kylančių kainų. Jis apkaltino ES pareigūnus, reikalaujančius sankcijų, esant „karo pusėje“.
Vengrija taip pat atidėjo Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimą. Tai vienintelė 30 narių karinio aljanso narė, be Turkijos, kuri nebalsavo už pritarimą. Praėjusią savaitę V. Orbanas pažadėjo, kad Vengrijos įstatymų leidėjai surengs balsavimą dėl ratifikavimo kitų metų pradžioje.
Vengrijos vyriausybė taip pat nepritarė ES pastangoms priimti minimalų 15 proc. pelno mokestį – šiam pasiūlymui turi vieningai pritarti bloko narės. V. Orbanas penktadienį pareiškė, kad ir toliau blokuos šią priemonę, apibūdindamas ją kaip „darbo vietas žudantį mokesčių didinimą“, dėl kurio „būtų prarasta dešimtys tūkstančių darbo vietų. Vengrijoje mes negalime sau to leisti“.
Vengrijos ekonomika labai priklauso nuo užsienio investicijų, ypač iš Vokietijos automobilių gamintojų, kuriuos Vengrija vilioja mažu 9 proc. pelno mokesčio tarifu.
