UnsplashNATO lyderiai trečiadienį tęsė diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apkaltinus Vakarus, esą šie bando įvelti jo šalį į karą, tačiau neužtrenkus durų tolesnėms deryboms.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.
Pastarosiomis savaitėmis Vakarų pareigūnai įsitraukę į intensyvų tiesioginės diplomatijos maratoną, kurio tikslas – užkirsti kelią galimam įsiveržimui į Ukrainą, Rusijai prie šios provakarietiškos šalies sienų sutelkus apie 100 tūkst. karių.
Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atvejų jos lauktų „sunkios pasekmės“, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas.
Rusija tvirtina neplanuojanti pulti Ukrainos ir kaltina Vakarus, kad jie neatsižvelgia į jos nuogąstavimus dėl saugumo prie šalies sienų.
Rusijos valdžia pateikė virtinę reikalavimų įtampai sumažinti. Maskva, be kita ko, reikalauja garantijų, kad Ukrainai nebus leista tapti NATO nare, šalia Rusijos sienų nebus dislokuota raketų sistemų, taip pat bus atitrauktos JAV vadovaujamo karinio aljanso pajėgos Rytų Europoje.
Savo pirmuose per pastarąsias savaites svarbiuose komentaruose apie šią krizę V. Putinas antradienį apkaltino Vakarus, esą šie ignoruoja Rusijos reikalavimus, ir sakė, kad Vašingtonas naudoja Ukrainą kaip instrumentą potencialiai įvelti Maskvą į konfliktą.
„Ukraina tėra įrankis pasiekti tikslą“ – sulaikyti Rusiją, sakė V. Putinas per spaudos konferenciją po derybų Maskvoje su Vengrijos premjeru Viktor Orbanu.
„Tai gali būti padaryta įvairiais būdais. Įtraukiant mus į kažkokį ginkluotą konfliktą. Ir, be kita ko, priverčiant savo sąjungininkes Europoje imtis prieš mus griežtų sankcijų, apie kurias kalba Jungtinės Valstijos“, – sakė Rusijos lyderis.
Skubūs vizitai į Ukrainą
V. Putinas sakė, jog viliasi, kad „galiausiai mes rasime sprendinį, nors tai nebus paprasta“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pasikalbėjo telefonu. Po šio pokalbio Rusijos diplomatijos vadovas sakė, kad Vašingtonas sutiko tęsti diskusijas.
Jungtinės Valstijos ir NATO pateikė Maskvai rašytinius atsakymus į jos saugumo reikalavimus. V. Putinas nurodė šiuo metu juos nagrinėjantis.
Tuo metu Vakarų lyderiai skubėjo į Ukrainą susitikti su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
B. Johnsonas ir Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis Kijeve lankėsi antradienį, prieš atvykstant Nyderlandų premjerui, o ketvirtadienį Ukrainoje laukiama Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano.
R. T. Erdoganas, siekdamas padėti išspręsti Ukrainos krizę, mėgins išnaudoti savo strateginę poziciją NATO ir gerus santykius su V. Putinu, nors Maskvą smarkiai supykdė Ankaros sprendimas parūpinti Kijevui atakos dronų.
Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai ateinančią savaitę taip pat vyks į Ukrainą. Planuojama, kad jie apsilankys prie fronto linijos šalies rytuose, kur Kijevo pajėgos kaunasi su Rusijos remiamais separatistais.
V. Putinas nurodė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas artimiausiomis dienomis gali apslankyti Maskvoje.
Kijevas su prorusiškais separatistais dviejuose rytiniuose šalies regionuose kaunasi nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį. Šios kovos jau nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
Kijevas sveikina Vakarų paramą, tačiau taip pat ragina nekurstyti panikos kalbomis apie neišvengiamą invaziją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
