Meniu
Prenumerata

šeštadienis, birželio 15 d.


UKRAINA IR TURKIJA
V. Zelenskio derybas Turkijoje lydėjo sėkmė – išsikovojo Ankaros paramą ir ginklų iš JAV
BNS
Scanpix
V. Zelenskis ir R. T. Erdoganas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį užsitikrino itin svarbią Turkijos paramą Ukrainos siekiui įstoti į NATO, gavęs Jungtinių Valstijų pažadą dėl kasetinės amunicijos, galinčios padaryti didžiulę žalą Rusijos pajėgoms mūšio lauke.

Vašingtono sprendimas tiekti šiuos prieštaringai vertinamus ginklus, kurie draudžiami didžiojoje pasaulio dalyje, bet ne Rusijoje ir Ukrainoje, smarkiai padidino karo, kuris šeštadienį tęsėsi 500-ąją dieną, riziką.

V. Zelenskis keliauja po Europą, bandydamas parūpinti daugiau ir geresnių ginklų savo negausiai kariuomenei, kuri pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, o jis vyksta ne taip greitai, kaip tikėjosi Ukrainos sąjungininkės.

Naujausią JAV ginklų paketą jis pavadino savalaikiu, plačiu ir labai reikalingu ir socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jis „suteiks naujų priemonių mūsų krašto deokupacijai“.

JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino, kad tiekti Ukrainai ginklus, galinčius šimtais mažų sprogmenų padengti kelias futbolo aikšteles, buvo sunkus sprendimas.

„Beje, aptariau tai su mūsų sąjungininkėmis, – sakė J. Bidenas televizijai CNN. – Ukrainiečiams baigiasi amunicija.“

Civilių aukos

Humanitarinės grupės griežtai smerkia sprendimą tiekti kasetinius šaudmenis, kurie gali išlikti nesusprogdinti ir kelti pavojų civiliams daugelį metų.

Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas, gindamas JAV žingsnį, teigė, kad yra „didžiulė rizika, jog nukentės civiliai gyventojai, jei Rusijos kariai ir tankai pervažiuos Ukrainos pozicijas ir užims daugiau Ukrainos teritorijos“.

Rusijos pareigūnai iš karto nereagavo.

Praėjus 500 karo dienų, Jungtinės Tautos pasmerkė civilių aukas.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 9 000 civilių gyventojų, įskaitant daugiau kaip 500 vaikų, sakoma penktadienį paskelbtame JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje pareiškime, nors teisių ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra kur kas didesnis.

Stebėsenos misija teigė, kad per pastarąsias 500 dienų žuvo tris kartus daugiau civilių gyventojų nei per ankstesnius aštuonerius karo veiksmų Rytų Ukrainoje metus.

Kremlius atidžiai stebi

V. Zelenskio derybas Turkijoje – strateginėje NATO narėje, kurios santykiai su Vakarais yra nelengvi – atidžiai stebėjo Kremlius, kuris, puoselėdamas glaudžius santykius su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, stengiasi nutraukti savo tarptautinę izoliaciją.

R. T. Erdoganas stengiasi vaizduoti save kaip neutralų tarpininką, gerokai padidindamas karo meto prekybą su Rusija ir tiekdamas Ukrainai dronų ir kitų ginklų, kurie padėjo pristabdyti Kremliaus pajėgas, pirmosiomis karo savaitėmis siekusioms užimti Kyjivo.

Tačiau R. T. Erdoganas, dar kartą patvirtindamas savo ilgalaikį raginimą abiem pusėms pradėti taikos derybas, rizikavo užsitraukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino rūstybę, nes nedviprasmiškai parėmė Ukrainos siekį tapti NATO nare.

„Nėra jokių abejonių, kad Ukraina nusipelno narystės NATO“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams Stambule.

Nors V. Zelenskis reikalauja narystės NATO čia ir dabar, Baltieji rūmai paragino elgtis santūriai ir aiškiai pasakė, kad tai neįvyks kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime.

Tuo tarpu R. T. Erdoganas teigė, kad asmeniškai informuos V. Putiną apie derybas, kai Kremliaus vadovas kitą mėnesį atvyks į Turkiją su pirmuoju vizitu po invazijos.

Turkijos lyderis sakė, kad su V. Putinu aptars galimą apsikeitimą kaliniais, taip pat galimą praėjusiais metais sudaryto susitarimo, pagal kurį Ukraina galėjo vežti grūdus į pasaulinę rinką, pratęsimą.

Susitarimas nustos galioti liepos 17 dieną, jei Rusija nesutiks jo pratęsti.

Pažanga branduolinių patikrinimų srityje

JT branduolinės priežiūros tarnybos vadovas penktadienį pareiškė, kad daroma pažanga tikrinant keletą Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje teritorijų po to, kai buvo pareikšta, kad ji buvo užminuota.

Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą planuojant provokaciją Rusijos kontroliuojamoje vietovėje, taip padidindamos nerimą dėl radioaktyvios katastrofos grėsmės didžiausioje Europos atominėje elektrinėje.

Ukrainos kariuomenė šią savaitę pareiškė, kad ant trečiojo ir ketvirtojo reaktorių išorinio stogo buvo padėta išorinių objektų, panašių į sprogstamuosius įtaisus.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi Tokijuje teigė, kad TATENA pareigūnams pavyko užbaigti aušinimo baseinų ir kitų vietų apžiūrą.

Jis sakė, kad nepastebėjo jokių sprogmenų ar minų požymių, nors pridūrė, kad TATENA pareigūnams dar nepavyko apžiūrėti objekto stogų.

Penktadienį gelbėtojai pastatų griuvėsiuose Lvive po didžiausios Rusijos raketų atakos prieš civilinę infrastruktūrą Vakarų Ukrainos mieste nuo invazijos pradžios rado dešimtą kūną, pranešė miesto meras.

Per smūgį taip pat buvo sužeisti 42 žmonės, įskaitant tris vaikus, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

2023 07 08 10:14
Spausdinti