Meniu
Prenumerata

pirmadienis, birželio 24 d.


NATO IR UKRAINA
V. Zelenskis: atėjo laikas Kyjivui būti pakviestam į NATO
BNS
Scanpix
J. Stoltenbergas ir V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad atėjo laikas Kyjivui būti pakviestam į NATO.

„Dabar, kai dauguma žmonių NATO šalyse ir dauguma ukrainiečių pritaria mūsų šalies stojimui į Aljansą, atėjo laikas priimti atitinkamą sprendimą“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su vizito į Ukrainą atvykusiu NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.

Jis taip pat paprašė J. Stoltenbergo padėti Kyjivui „įveikti kai kurių valstybių narių nenorą“ aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio ginklais, kad būtų galima atremti Rusijos invaziją.

„Kreipiausi į generalinį sekretorių su prašymu padėti mums įveikti mūsų partnerių nenorą dėl tam tikrų ginklų, būtent tolimojo nuotolio, modernios aviacijos, artilerijos, šarvuočių, tiekimo“, – sakė V. Zelenskis.

NATO narės yra atsiuntusios Ukrainai sovietinių laikų naikintuvų, tačiau, nepaisant Ukrainos prašymų, modernių lėktuvų, tokių kaip JAV sukurti F-16, nebuvo pažadėta.

Ukrainos rėmėjai iš Vakarų taip pat nenori siųsti tolimojo nuotolio raketų, nes baiminasi, kad Ukraina galėtų jomis smogti taikiniams Rusijoje.

J. Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad Aljanso prioritetas – užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų kare, kurį pradėjo Rusija, ir kad Ukrainos narystės planas bus aptartas liepą įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

„Ukrainos ateitis yra euroatlantinėje šeimoje, Ukrainos ateitis yra NATO, visi sąjungininkai dėl to sutaria“, – sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje Kyjive.

„Tuo pat metu pagrindinis aljanso arba sąjungininkių dėmesys dabar yra sutelktas į tai, kad būtų užtikrinta Ukrainos pergalė“, – kalbėjo jis.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje

Jis teigė, kad narystės klausimas bus vienas iš svarbiausių šią vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. Anksčiau šį mėnesį J. Stoltenbergas pakvietė jame dalyvauti ir Ukrainos prezidentą.

„NATO yra su jumis šiandien, rytoj ir tiek, kiek reikės“, – sakė jis.

J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad svarbu, jog į Ukrainą jau išsiųsta ginkluotė veiktų taip, kaip turi veikti, įskaitant pakankamą kiekį šaudmenų ir remontą.

Apie NATO vadovo vizitą į Ukrainą iš anksto nebuvo pranešta – tai atitinka daugelio Vakarų pareigūnų saugumo sumetimais vykdomą politiką.

J. Stoltenbergo vizitas Kyjive vyksta praėjus 14 mėnesių po Rusijos invazijos pradžios ir prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą.

J. Stoltenbergas viso karo metu yra stiprus Aljanso balsas ir vaidina svarbų vaidmenį renkant bei koordinuojant šalių narių paramą Ukrainai.

Prieš karą J. Stoltenbergas lankėsi Kyjive, bet šis jo vizitas yra pirmasis vykstant karo veiksmams ir pabrėžia senus Aljanso įsipareigojimus palaikyti Ukrainos nepriklausomybę.

NATO pažadėjo palaikyti Ukrainą kovoje su Rusija.

Penktadienį J. Stoltenbergas dalyvaus Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Istorinis Europos saugumo struktūros poslinkis

Rusija tvirtina, kad NATO karinės pagalbos teikimas Kyjivui, jos supratimu, yra įrodymas, jog Aljansas ir Jungtinės Valstijos Ukrainoje kariauja netiesioginį karą.

Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad neleisti Ukrainai prisijungti prie Vakarų karinio aljanso tebėra vienas pagrindinių invazijos tikslų.

„Priešingu atveju tai kels rimtą pavojų mūsų šaliai, jos saugumui“, – sakė Kremlius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, esą neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik siųsti karius į Ukrainą, kad neleistų jai prisijungti į NATO.

Vakarų diplomatai teigia, kad Ukrainos narystė tebėra tolima perspektyva.

Balandžio pradžioje į NATO įstojo Suomija, taip suduodama didelį smūgį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Šį istorinį Europos saugumo struktūros po Šaltojo karo pasikeitimą išprovokavo Maskvos invazija į Ukrainą.

Suomijai tapus NATO nare, didžiausio pasaulyje saugumo aljanso sienos su Rusija ilgis padvigubėjo. Artimiausiais mėnesiais į NATO turėtų įstoti ir Švedija, galbūt prieš liepos 11–12 dienomis Vilniuje rengiamą viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

NATO sutelkė dėmesį į savo teritorijos gynybos stiprinimą, kad V. Putinas nenorėtų pulti jokios šalies narės. Pagal Aljanso kolektyvinio saugumo principą vienos narės užpuolimas būtų laikomas visų narių užpuolimu.

JAV ir daug kitų NATO priklausančių valstybių dvišaliu pagrindu ar grupėmis tiekia Ukrainai ginklų, šaudmenų, apmoko ukrainiečių karius, bet kaip organizacija NATO nenorėtų būti įtraukta į galimą karą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.

2023 04 20 16:12
Spausdinti