Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 9 d.


KARAS UKRAINOJE
V. Zelenskis kol kas neatleidžia SBU vadovo ir generalinės prokurorės
BNS
Scanpix
I. Venediktova.

Ukrainos prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ivanas Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai.

Tai A. Smyrnovas sakė per nacionalinį telemaratoną, rašo Ukrainos naujienų portalas TSN.

Anksčiau pranešta, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskelbė apie dviejų minimų aukšto rango teisėsaugos pareigūnų atleidimą padažnėjus pranešimams apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus.

„Apie šių dviejų pareigūnų atleidimą kol kas nekalbama. Kalbama apie tai, kad generalinė prokurorė nušalinta nuo pareigų, o saugumo tarnybos vadovas laikinai nušalintas nuo pareigų vykdymo“, – sakė A. Smyrnovas.

Pasak jo, bus atlikta patikrinimų ir pagal jų rezultatus prezidentas nuspręs dėl siūlymo parlamentui pritarti generalinės prokurorės ir SBU vadovo atleidimui. Patarėjo teigimu, I. Venediktova ir I. Bakanovas nušalinti tam, kad būtų užkirstas kelias galimybei jiems daryti poveikį tyrimui.

„Visi pakankamai ilgai laukė šių dviejų institucijų vadovų konkretesnių ir, galbūt, radikalesnių rezultatų dėl šių institucijų apvalymo nuo kolaborantų ir valstybės išdavikų, – sakė A. Smyrnovas. – Kad nebūtų įmanoma šiems dviem pareigūnams potencialiai daryti įtaką baudžiamosioms byloms... prezidentas priėmė atitinkamus sprendimus dėl nušalinimo.“

Sekmadienį kreipdamasis į tautą V. Zelenskis sakė, kad šiuo metu tiriama per 650 įtariamos išdavystės ir pagalbos arba palaikymo Rusijai atvejų, susijusių su Ukrainos saugumo tarnybų pareigūnais. Anot prezidento, 60 bylų susijusios su pareigūnais, pasilikusiais Rusijos okupuotose teritorijose ir „dirbančiais prieš mūsų valstybę“.

„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pagrindus ir ryšių tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmezgimas kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams, – sakė V. Zelenskis. – Į kiekvieną tokį klausimą bus atsakyta.“

Tuo metu Europos Sąjunga ruošiasi pirmadienį aptarti griežtesnes sankcijas Maskvai, o Kyjivas apkaltino Rusiją surengus naujų smūgių daugeliui gyvenamųjų teritorijų Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse.

Maskva savo ruožtu paskelbė suintensyvinsianti savo karines operacijas. Be to, Ukraina kaltina Rusijos pajėgas dislokavus raketų leidimo sistemas didžiausioje Europoje atominėje jėgainėje.

V. Zelenskis sekmadienį atkreipė dėmesį į niokojamą karinę galią, Maskvos nukreipiamą prieš Ukrainą. Pasak jo, sekmadienį Rusijos pajėgos į taikinius Ukrainoje paleido daugiau kaip 3 000 sparnuotųjų raketų.

„Didelė kaina“

Karui Ukrainoje tęsiantis ir vis labiau skatinant apsirūpinimo energijos ištekliais ir maisto produktais pasaulines krizes, ES užsienio reikalų ministrai svarstys siūlymą uždrausti aukso importą iš Rusijos.

Be to, Rusijos veikėjų, kuriems taikomos Bendrijos sankcijos, ratas gali būti dar labiau išplėstas.

„Maskva privalo toliau mokėti didelę kainą už savo agresiją“, – pateikusi siūlymus dėl tolesnių priemonių sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Prognozuojama, kad pirmadienį bus surengtas pirminis sankcijų aptarimas, bet tą pačią dieną sprendimas dėl jų nebus priimtas, sakė vienas aukšto rango Briuselio pareigūnas.

Tuo metu Ukrainos rytuose tęsėsi įnirtingiausios kautynės. Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sekmadienį apkaltino Maskvą bombarduojant „civilę infrastruktūrą, ypač švietimo institucijas“.

Netoli Juodosios jūros pakrantės esantis pietinis Mykolajivo miestas sekmadienį taip pat buvo „smarkiai bombarduojamas“, nurodė srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

V. Kimas pridūrė, kad ankstesnę dieną šiame regione irgi buvo apšaudytos kelios gyvenamosios teritorijos. Trys žmonės žuvo Ševčenkovės gyvenvietėje, o Šyrokive, kur buvo „sugriautas gyvenamasis pastatas“, žuvo moteris.

Sekmadienį britų visuomeninio transliuotojo BBC parodytame interviu Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas sakė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 50 tūkst. Rusijos karių. Taip pat buvo sunaikinta beveik 1,7 tūkst. rusų tankų ir apie 4 000 pėstininkų kovos mašinų.

T. Radakinas kėlė prielaidą, kad Rusijos sausumos pajėgos dabar kelia mažesnę grėsmę negu prieš 20 savaičių, kai prasidėjo invazija. Tačiau Maskva šeštadienį pareiškė savo karines operacijas suintensyvinsianti.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu „davė reikalingus nurodymus toliau didinti“ karinį spaudimą Ukrainai, nurodė jo ministerija.

Tuo metu Ukrainos atominės energetikos agentūra apkaltino Rusiją dislokavus raketų leidimo įrenginius Zaporižios atominėje elektrinėje ir iš jos bombarduojant teritorijas Dnipro srityje.

Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime teigė Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje sunaikinusi „sandėlį, kur buvo laikomos NATO Ukrainai perduotos priešlaivinės raketos „Harpoon“.

Ukraina šį pareiškimą paneigė ir sakė, kad Rusija sunaikino jokių ryšių su kariuomene nepalaikančios bendrovės sandėlį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 07 18 16:17
Spausdinti