EP„Slava Ukraini!“ – savo kalbą Europos Parlamente (EP) ketvirtadienį pradėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Salė atsakė: „Herojam slava!“ Į ES sostinę pirmą kartą nuo karo pradžios atvykęs Ukrainos vadovas tapo tikra Briuselio žvaigžde.
Vizitą šiek tiek aptemdė ir sukėlė abejonių dėl saugumo EP noras pasipuikuoti. Būtent europarlamentarai savaitės pradžioje nutekino informaciją apie slaptą V. Zelenskio vizitą ir taip nevykusiai (paviešino „Twitter“ tinkle), kad net prie informacijos nutekinimo upių Briuselyje pripratę žurnalistai pasipiktino. Mat tai sukėlė rimtą grėsmę dėl V. Zelenskio saugumo ir Kyjivas galėjo atšaukti vizitą.
Vis dėlto ketvirtadienį chaki spalvos kelnėmis ir juodu megztuku apsirengęs V. Zelenskis pasirodė ES „įstatymų kalvėje“. Ar dėl saugumo sumetimų, ar pagal Briuselio tradiciją vėluoti Ukrainos prezidentas pasirodė valanda vėliau, nei planuota. EP salė jį pasitiko aplodismentais stovėdami ir skanduodami: „Bravo! Bravo!“ Nors V. Zelenskio kalbos pasiklausyti susirinko apie pusė europarlamentarų, žurnalistų, žiūrovų vietos buvo pilnos. Pačiame EP koridoriai, kuriais ėjo V. Zelenskis, irgi buvo perpildyti – visi norėjo savo akimis pamatyti „šių dienų didvyrį“.
Pirmoji jausmingą kalbą, kurioje dar kartą pakartojo apie paramą Ukrainai, pasakė EP pirmininkė Roberta Metsola.
„Ukraina yra Europa, ir jūsų šalies ateitis yra Europos Sąjungoje“, – sakė ji ir, be kita ko, paragino suteikti Ukrainai naikintuvų.
„Laisvė nugalės. Taika įsivyraus. Jūs laimėsite“, – baigė kalbą R. Metsola ir žodį perleido V. Zelenskiui.
„Aš atvykau čia, kad apginčiau ukrainiečių teisę sugrįžti namo (į Europą – IQ past.)“, – savo ruožtu kalbėjo pats V. Zelenskis, nuolat pabrėždamas tam tikrus kalbos akcentus ir negailėdamas padėkų už paramą europiečiams.
EPJo kalbą nuolat lydėjo plojimai, ovacijos atsistojus. Galiausiai R. Metsola įteikė V. Zelenskiui ES vėliavą ir buvo sugroti Ukrainos bei ES himnai. Žinoma, buvo Europarlamente ir tokių, kurie demonstravo nepagarbą V. Zelenskiui, tarp jų – Rusijos propagandos atkartotojai, Kairiųjų frakcijos (GUE/NGL) atstovai Clare Daly bei Mickas Wallace’as, Lietuvoje išgarsėję kaip aršūs už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio gynėjai. Skirtingai nei kiti EP nariai, jie nei plojo, nei atsistojo, net kai buvo grojami himnai.
Po apsilankymo EP V. Zelenkis nuvyko į Briuselyje vykstančią specialią Europos Vadovų Tarybą (EVT), kur irgi turėtų kelti Vakarų gamybos naikintuvų Ukrainai klausimą. Prieš EVT posėdį Briuselyje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad Vakarų šalių delsimas siųsti daugiau ginkluotės Ukrainai lemia „daugiau žūčių, kančių ir žmonių mirčių“.
„Tikrai esu už tai, kad būtų siunčiami (naikintuvai – IQ past.) ir peržengiamos visos raudonos linijos“, – sakė jis.
Tarp kitų klausimų, kuriuos planuota, kad Ukrainos vadovas aptars su ES šalių lyderiais, – 10-asis ES sankcijų Rusijai paketas, planuojamas priimti karo metinių proga vasario 24 d. Tai taip pat vienas Lietuvos prioritetų. Anot G. Nausėdos, Lietuva siekia, kad į ES sankcijų sąrašą būtų įtraukta daugiau Rusijos bendrovių, pavyzdžiui, „Rosatom“ ir jos valdybos nariai, pritaikytos sankcijos likusiems Rusijos bankams.
„Tai padėtų daryti ryškesnį poveikį Rusijos ekonomikai“, – sakė prezidentas ir pabrėžė, kad „poveikis artėja“.
Žinoma, buvo Europarlamente ir tokių, kurie demonstravo nepagarbą V. Zelenskiui, tarp jų – Rusijos propagandos atkartotojai Clare Daly bei Mickas Wallace’as, Lietuvoje išgarsėję kaip aršūs už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio gynėjai.
Taip pat lyderiai diskutuos dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijai prieš Ukrainą įkūrimo. Be to, V. Zelenskis bandys užsitikrinti ES vadovų paramą dėl savo 10 punktų taikos plano. Jis numato, kad turi būti užtikrinta radiacinė ir branduolinė sauga; aprūpinimas maistu; energetinis saugumas; belaisvių ir deportuotų paleidimas; Rusijos kariuomenės išvedimas ir Ukrainos sienų atkūrimas; teisingumas, įskaitant specialaus tribunolo įsteigimą; ekologinė prevencija, įskaitant išminavimą; saugumo architektūros kūrimas euroatlantinėje erdvėje, įskaitant garantijas Ukrainai; karo pabaigos patvirtinimas, įskaitant dalyvaujančių šalių pasirašytą dokumentą.
Be kita ko, Lietuva, Lenkija ir kitos Baltijos valstybės prašo kuo greičiau sutarti, kaip užšaldytas Rusijos lėšas panaudoti Ukrainai atstatyti.
„Mūsų nuomone, vasario mėn. vyksiančiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime turėtume surengti įtikinamą politinę diskusiją, po kurios Komisijai būtų pateiktos konkrečios gairės. Tas įšaldytas turtas turi būti panaudotas kuo greičiau; negalime laukti, kol baigsis karas ir bus pasirašytas taikos susitarimas“, – sakoma bendrame šalių laiške.
Galiausiai V. Zelenskis sieks įtikinti EVT kuo greičiau pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES. Lietuvos prezidentas G. Nausėda žurnalistams teigė, kad ES iki metų pabaigos įvertins Ukrainos pažangą, siekiant narystės bendrijoje, ir „priims teigiamą sprendimą“.
„Derybos gali prasidėti dar šiais metais, tai yra realu. Taip, tai bet kuriuo atveju įvyks metų pabaigoje, nes Europos Komisija pateiks savo išvadas greičiausiai spalio mėnesį, tačiau po to mes dar turėsime EVT“, – sakė prezidentas.
Diplomatų teigimu, V. Zelenskis – tikra šios EVT žvaigždė ir dauguma ES šalių vadovų nori su juo dvišalių susitikimų, kurie planuoti po pietų. Tikėtina viena išimtis – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris atsisako bet kaip paremti Ukrainą ir priešinasi naujoms ES sankcijoms Rusijai. Būtent Vengrija dabar bando iš ES sankcijų sąrašų išbraukti 9 Rusijos oligarchus, taip pat priešinasi Lietuvos pasiūlymui sankcijas peržiūrėti ne kas pusmetį, o kas metus.
Tiesa, bendroje EVT lyderių fotosesijoje už V. Zelenskio stovėjo V. Orbanas. O vėliau pranešta, kad įvyks ir V. Orbano kartu su Austrijos, Kroatijos, Bulgarijos ir kitų kelių ES šalių vadovais susitikimas su Ukrainos prezidentu.
