Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


NATO
Vašingtone prasideda NATO viršūnių susitikimas
Liepa Žeromskaitė, IQ biuro Vašingtone vadovė
Scanpix
Vašingtone prasideda 75-asis NATO viršūnių susitikimas.

JAV sostinėje Vašingtone liepos 9 d. prasideda tris dienas truksiantis svarbiausias Aljanso renginys metuose – NATO viršūnių susitikimas, kuriame taip pat dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei ministrai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas.

Susitikime dalyvausiantys visų 32 NATO valstybių vadovai, aukšto lygio pareigūnai ir dar dešimtys atstovų iš Aljanso partnerių (iš viso 38 delegacijos), įskaitant Europos Sąjungą bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybes, aptars svarbiausias šiuo metu NATO kylančias grėsmes – Rusijos karą Ukrainoje, Kinijos keliamą grėsmę Taivanui, kylantį autoritarinių valstybių pasipriešinimą Vakarams, kibernetines ir dirbtinio intelekto keliamas rizikas bei galimybes.

Iš Lietuvos susitikime dalyvauja prezidentas G. Nausėda, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas su savo komandomis. Į vizitą Vašingtone atvyko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei atskira verslo atstovų delegacija.

Kaip rašoma prezidentūros išplatintame pranešime spaudai, „prezidentas NATO viršūnių susitikime akcentuos būtinybę ir toliau stiprinti Baltijos regioną ir visą NATO rytinį flangą, ypatingą dėmesį skiriant rotacinės oro gynybos modeliui įgyvendinti, pasisakys už pažangą priartinant Ukrainą prie NATO.“ G. Nausėda susitikime dalyvaus 9–10 d.

G. Landsbergis Vašingtone bus 8–12 d., L. Kasčiūnas – 7–11 d. Be NATO viršūnių susitikimo viešų diskusijų ir privačių susitikimų, abu ministrai dalyvaus ir renginiuose už susitikimo ribų. G. Landsbergio antradienį laukia dvi diskusijos JAV tyrimų centruose „Atlantic Council“ ir Hudsono institute, o L. Kasčiūnas susitiko su Pensilvanijos Nacionalinės gvardijos vadu ir dalyvaus JAV prekybos rūmų rengiamame NATO viršūnių susitikimo gynybos industrijos forume.

„Tiltas“ Ukrainai

Svarbiausias Ukrainos atžvilgiu NATO viršūnių susitikime keliamas uždavinys – „tilto“, kaip jį anksčiau įvardijo A ntony Blinkenas, tiesimas Ukrainos narystei Aljanse ateityje. Tai šiemet sąjungininkai ketina vykdyti skelbdami keturis pagrindinius įsipareigojimus: Vokietijoje rengiamą Ukrainos karių mokymo centrą, civilinio NATO atstovo biuro įkūrimą Kyjive, 40 mlrd. JAV dolerių vertės paramą per metus laiko ir vėliau šią savaitę paskelbiama oro gynyba, į kurią turėtų įeiti „Patriot“ sistemos ir F-16 naikintuvai.

„Pagrįstai daug dėmesio skiriama tam, ką sąjungininkės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje pasakys apie Ukrainos narystės kelią. Kalba bus aiški ir ryžtinga. Joje bus pripažįstamos gyvybiškai svarbios Ukrainos vykdomos reformų pastangos ir parodyta sąjungininkų parama Ukrainai jos kelyje į narystę NATO, – pirmadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos vyresnysis patarėjas Europai, ambasadorius Michaelas Carpenteris. – (...) Kartu Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimas bus stiprus signalas V. Putinui, kad, jei jis mano, jog gali įveikti Ukrainą remiančių šalių koaliciją, jis labai klysta.“

Susitikime taip pat turėtų būti peržiūrėti gynybos planai Rytų flangui, prie NATO prisijungus ne tik Suomijai, bet ir Švedijai. Lietuva tikisi ir su partnerių pagalba sustiprinti šalies gynybos pramonę.

Susitikimo šeimininkai amerikiečiai nepamirš pabrėžti ir to, kad 23 NATO valstybės narės pasiekė 2 proc. ar daugiau bendrojo vidaus produkto gynybai ribą. „2 proc. yra puiku, tačiau mes turime suprasti, kad tai tik kelio pradžia“, – „Atlantic Council“ renginyje pirmadienį kalbėjo NATO politikos planavimo vadovė Benedetta Berti.

Išaugus Kinijos grėsmei, daug dėmesio sulauks ir susitikimai bei derybos su NATO partneriais Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, arba vadinamosiomis AP4 valstybėmis – Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Naująja Zelandija. „Akivaizdu, kad mūsų Ramiojo vandenyno partneriai yra nepaprastai svarbūs visiems mūsų NATO sąjungininkams, – kalbėjo M. Carpenteris. – Tai svarbus regionas, o Europos saugumas priklauso ir nuo Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo, kaip ne kartą yra sakęs [Japonijos – IQ past.] ministras pirmininkas [Fumijo - IQ past.] Kishida, ir atvirkščiai.“

Nerimas dėl vadovybės

Šįkart NATO viršūnių susitikimas rengiamas kaip niekada neužtikrintu laikotarpiu – ne vienoje Aljanso valstybėje keičiasi arba kyla klausimų bėl besikeičiančios vadovybės.

Rimčiausias abejones kelia pats šeimininkas, JAV prezidentas J. Bidenas. Po birželio pabaigoje vykusių televizijos debatų su konkurentu, respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose Donaldu Trumpu J. Bidenas sulaukė daug kritikos dėl savo amžiaus ir pajėgumų laimėti rinkimus, tačiau prezidentas trauktis nesiruošia. Pirmadienį jis Kongreso demokratams išsiuntė laišką, kuriame dar kartą pakartojo savo ryžtą likti rinkimų kovoje, tačiau iki šiol jo žingsniai – nei patikinimai kampanijos mitinguose, nei žiniasklaidai dalijami interviu ar pokalbiai su Demokratų partijos nariais – nepadeda išsklaidyti įtampos nei jo partijoje, nei tarp rinkėjų.

Tačiau netvirta J. Bideno kampanija NATO partneriams tėra tik viena problema kalbant apie artėjančius JAV rinkimus. Visas Aljansas ruošiasi tikimybei, kad po lapkritį vyksiančių rinkimų JAV prezidento postą perims D. Trumpas, ir imasi žingsnių, kaip tam pasiruošti ir apsisaugoti nuo galimų drastiškų respublikono veiksmų – nuo JAV atsitraukimo iš NATO iki paramos Ukrainai nutraukimo arba net vertimo derėtis su Rusija anksčiau, nei to norėtų pats Kyjivas.

Europoje pastarosios savaitės taip pat atnešė savų pokyčių – Jungtinė Karalystė išsirinko naują parlamentą ir naują ministrą pirmininką, Leiboristų partijos vadovą Keirą Starmerį, kuriam NATO viršūnių susitikimas bus pirmasis didelio masto užsienio politikos renginys (tiesa, neatrodo, kad Ukrainos ir Europos saugumo klausimais naujojo britų premjero nuomonė skirtųsi nuo jo pirmtako Rishi Sunako). Prancūzijoje sekmadienį praūžė antras parlamento rinkimų turas, kuriame pergalę užsitikrino kairysis sparnas, o pirmame ture triumfavę dešinieji buvo nustumti į šoną. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui nusprendus nepaleisti vyriausybės, galima bent jau kol kas ramiau atsikvėpti.

Nepaisant parlamento rinkimų rezultatų Prancūzijoje, Europoje vis dar tvyro nerimas dėl dešiniųjų Rusijai prielankesnių ir gynybai mažiau dėmesio norinčių skirti partijų iškilimo. Daugiau klausimų pakurstė ir praėjusią savaitę Vengrijos premjero Viktoro Orbáno vizitas Maskvoje, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o šią savaitę keliavo į Pekiną susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. „Nemanome, kad tai naudinga, kad tai padės Ukrainai siekti taikos, Ukrainos suvereniteto ar teritorinio vientisumo“, – žurnalistams sakė M. Carpenteris.

2024 07 09 06:00
Spausdinti