FreepikPastangos apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio „gerokai atsilieka“ nuo klimato krizei išspręsti reikalingų tempų ir apimčių, rašoma antradienį pasirodžiusioje naujausių tyrimų ataskaitoje.
2015 m. Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje pasaulio šalių vadovai susitarė siekti, kad pasaulinis atšilimas iki industrializacijos buvusio lygio neviršytų daugiau nei 1,5 laipsnio, norint išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių.
„Klimato veiksmų būklės“ ataskaitoje teigiama, kad iš visų įvertintų 42 rodiklių Paryžiaus susitarime numatytus 2030 m. planus atitinka vos vienas – elektromobilių dalis, palyginti su visu parduodamų keleivinių automobilių skaičiumi.
„Nepaisant dešimtmečiais aidinčių perspėjimų ir raginimų imtis veiksmų, mūsų vadovai iš esmės nesugebėjo užtikrinti būtinų klimato veiksmų tempų ir apimčių“, – teigia pagrindinė ataskaitos rengėja Sophie Boehm.
„Nėra kada krapštytis su smulkmenomis. Vietoje to turime nedelsdami dar šį dešimtmetį kiekviename sektoriuje imtis rimtų pokyčių.“
Ataskaitoje nurodoma, kad saulės ir vėjo energijos dalis per metus turėjo išaugti vidutiniškai po 24 proc., kai šiuo metu ji kasmet auga vos 14 proc.
Pastangas atsisakyti iškastinio kuro reikia didinti septynis kartus, rašoma ataskaitoje. Tačiau valstybinės naftos, dujų ir anglies subsidijos 2020–2021 m. išaugo beveik dukart.
Vienos iš ataskaitos autorių Claire Fyson iš bendrovės „Climate Analytics“ teigimu, „absurdiška“ toliau gausiai investuoti į energiją iš dujų ir anglies.
Ataskaita parengta bendromis organizacijų „Bezos Earth Fund“, „Climate Action Tracker“, „ClimateWorks Foundation“, „World Resources Institute“ ir aukščiausio lygio Jungtinių Tautų kovotojų su klimato kaita pastangomis.
