Nuo 2008 m., kai Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, nė vienas šios valstybės parlamentas nebaigė visos kadencijos. Ne išimtis ir 2019 m. spalį išrinktas parlamentas – vasario 14 d. šalyje vyksta dar vieni pirmalaikiai rinkimai.
Šalies ekonomikos padėtis labai sudėtinga, o pandemija ją dar pablogino. Nedarbo lygis siekia 24 proc., dar didesnis moterų ir jaunimo nedarbas, bet trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
2015 m. Kosovas pasirašė Stabilizacijos sutartį su ES. Ja numatyta įgyvendinti valdymo ir ūkio reformų, pagerinti prekybos politiką, pertvarkyti šalies švietimą, energetiką, teisingumo sistemą. Tačiau, nepaisant premjero Avdullah Hoti pastangų, Serbija (nors pernai tarpininkaujant JAV pasirašė ekonominio bendradarbiavimo sutartį) ir toliau nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės. Tai abiem šalims trukdo siekti narystės ES.
Pastaruosius rinkimus į Kosovo parlamentą laimėjo socialdemokratinis Savarankiško apsisprendimo judėjimas (LVV), premjero postą užėmė jos lyderis Albinas Kurtis. Po 50 dienų koalicijos partnerės Demokratinės Kosovo lygos (LDK) iniciatyva jis buvo nušalintas. Oficiali priežastis – negebėjimas tinkamai tvarkytis su COVID-19 pandemija.
Jo vietą užėmė LDK lyderis A. Hoti, kurio kandidatūra parlamente buvo patvirtinta vieno balso persvara.
2020 m. gruodį Kosovo Konstitucinis teismas paskelbė, kad Atemas Arifi, kuris buvo vienas iš 61 už premjerą A. Hoti balsavusių politikų, apskritai negalėjo kandidatuoti į parlamentą, nes buvo nuteistas už sukčiavimą ir turėjo atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje. Jo balsas dėl A. Hoti skyrimo naujuoju premjeru negali būti laikomas teisėtu, tad premjeras balsavime neturėjo reikiamo balsų skaičiaus – 61. Kitaip tariant, privalėjo būti šaukiami nauji parlamento rinkimai.
Remiantis dabartinėmis prognozėmis, rinkimus į parlamentą ryškiu skirtumu turėtų laimėti socialdemokratiškoji LVV, surinksianti 40–50 proc. balsų. Antroje vietoje liks centro dešinės LDK. Manoma, kad didesnė kairiųjų pergalė galėtų atnešti į valstybę stabilumo, o tai leistų užimti geresnes derybų pozicijas dialoge su Serbija ir įgyvendinti vidaus politikos reformas, kurios ilgainiui atvertų duris į ES.
