ScanpixAr kairiųjų susiskaldymas ir aštri konkurencija dešiniųjų radikalų stovykloje padės Emmanueliui Macronui likti Eliziejaus rūmuose dar penkerius metus?
Antros kadencijos prezidento poste siekiantis E. Macronas, 2017-aisiais dviejų tradicinių partijų atstovams užkirtęs kelią ne tik į Eliziejaus rūmus, bet ir į antrąjį rinkimų turą, šįkart mėgins paneigti dar vieną Prancūzijos politikos dėsnį. Nuo 2000 m., kai prezidento kadencija buvo sutrumpinta nuo septynerių iki penkerių metų, nė vienas šalies vadovas nepelnė piliečių pasitikėjimo valdyti antrą kadenciją.
Likus mėnesiui iki rinkimų prie starto linijos išsirikiavo beveik 40 kandidatų. Daugelis jų nepajėgs įveikti pirmos kartelės. Kandidatus turi nominuoti ne mažiau kaip 500 iš 42 tūkst. rinktų atstovų (merų, savivaldybių deputatų ir pan.), kurių parašus Konstitucijos tarybai reikia pateikti iki kovo 4 d. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 10 d. Antrasis – po dviejų savaičių. Prezidento kadencija prasidės gegužės 13-ąją.
Pagrindiniais E. Macrono varžovais laikomi kraštutinės dešinės atstovė, trečią kartą kandidatuojanti Marine Le Pen, buvęs žurnalistas, politikos naujokas, dešinysis radikalas Éricas Zemmouras ir taip pat dešiniųjų atstovė Valérie Pécresse, prisistatanti kaip „2/3 Merkel ir 1/3 Thatcher“.
