ScanpixVladimiro Putino dėka Rusijos ir daugelio Afrikos valstybių ryšiai pastaraisiais dešimtmečiais tik tvirtėjo, didžiąja dalimi skatinami sėkmingo rusų ginklų tiekimo. Prasidėjus karui Ukrainoje, nors ir ne iš karto, visos žemyno šalys pamažu nuo jos nusigręžia arba stengiasi išlikti neutralios. Tačiau viena šalis – Eritrėja – lieka atvirai ištikima Rusijos invazijai.
Dar trečiadienį vykusiame JT Generalinės Asamblėjos balsavime už rezoliuciją dėl Rusijos karių išvedimo iš Ukrainos „prieš“, be Rusijos, balsavo keturios valstybės – Baltarusija, Šiaurės Korėja, Sirija ir Eritrėja. Tačiau penktadienį vykusiame JT Žmogaus teisių tarybos balsavime, kuriame nuspręsta pradėti tyrimą dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje, Eritrėja su balsu „prieš“ (be pačios Rusijos) liko viena.
Rytų Afrikoje esanti valstybė yra buvusi Italijos kolonija, po Antrojo pasaulinio karo prijungta prie Etiopijos ir nepriklausomybę paskelbusi 1994 m. Iki to vedė kruvinas konfliktas su Etiopijos komunistine diktatūra, kurią rėmė ir tuometė Sovietų Sąjunga. 1991 m. žlugus Etiopijos režimui, Eritrėja net užmezgė šiltus santykius su JAV. Tačiau beveik iškart po to padėtis pasikeitė. 1993 m. valdžią gavęs Eritrėjos prezidentas Isajas Afeverkis valstybę geležiniu kumščiu kontroliuoja iki šiol, o jo partija – Liaudies frontas demokratijai ir teisingumui – yra vienintelė, leidžiama šalyje.
Iškovota nepriklausomybė Eritrėjai taikos neatnešė. Nuo 1990-ųjų valstybė nuolat įsivelia į teritorinius konfliktus su kaimynėmis – Etiopija, Džibučiu, Sudanu ir Jemenu. Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio sulaukė 2020 m. prasidėjęs pilietinis karas Etiopijos šiaurėje esančiame Tigrėjaus regione, į kurį aktyviai įsitraukė ir Eritrėja – tiesa, šįkart jau Etiopijos prezidento Abiy Ahmedo pusėje. Kruvinas konfliktas jau pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių, privertė bėgti 2 mln. civilių ir sukėlė vieną didžiausių pastarojo laikotarpio humanitarinių krizių.
Nors šalies bendrasis vidaus produktas kasmet auga, ji lieka smarkiai priklausoma nuo žemės ūkio, o šis – nuo potvynių ir sausrų. Naujausiais Pasaulio banko duomenimis, 1996–1997 m. skurdo lygis Eritrėjoje siekė 70 proc. ir galima manyti, kad per du dešimtmečius padėtis smarkiai pasikeitė, tačiau tik santykinai. Pavyzdžiui, metų, praleidžiamų švietimo sistemoje, daugėja, bet vis dar lieka palyginti nedaug – nuo 3,8 metų 1995 m. iki 5,4 metų 2010 m. 52 proc. vaikų negauna tinkamo maitinimo. Didžioji dalis privataus sektoriaus yra perimta valstybės, išnaudojančios jį saviems tikslams.
Eritrėja nuo pat nepriklausomybės atgavimo gyvena pusiau kariniu režimu. 1998 m. kilęs konfliktas su Etiopija JT pagalba išspręstas 2002 m., tačiau nuo tada valstybė liko itin sukarinta. 2009 m. JT Eritrėjai skyrė sankcijas už įsitraukimą į Somalio vidaus neramumus ir konfliktą su Džibučiu. 2018 m. sankcijos buvo atšauktos, tačiau vėl skirtos po jos įsitraukimo į Tigrėjaus konfliktą – šįkart iš JAV.
Štai čia ir pasirodo Eritrėjos ir Rusijos bendradarbiavimo nauda. Valstybei, nuolatos įsiveliančiai į ginčus su kaimynais, siekiančiai karine jėga plėsti savo įtaką regione ir kenčiančiai nuo sankcijų, gyvybiškai naudinga partnerė, galinti aprūpinti ginklais ir padėti išlaviruoti tarp Vakarų pasaulio skiriamų nuobaudų. Paramos Eritrėja ieško ne tik iš Rusijos, bet ir iš Kinijos bei autoritarinių Artimųjų Rytų režimų. Pastarasis Eritrėjos prezidento ir specialiojo Rusijos pasiuntinio Afrikoje susitikimas vyko šių metų vasario 7 d. Nors nėra atskleidžiama tikslių susitikimo detalių, ekspertai neabejoja, kad juo buvo sustiprinti esami valstybių ryšiai.
Rusijai šie santykiai taip pat naudingi siekiant plėsti įtaką ten, kur ilgi Vakarų pirštai siekia mažai, ir skatinti ne tik politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, bet ir plėtoti ginklų prekybą. JAV Kongreso mokslinių tyrimų tarnybos duomenimis, būtent pastaroji leidžia Rusijai užtikrinti tvirtos valiutos šaltinius ir stiprinti savas industrijas. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto skaičiavimais, vien 2020 m. Rusija buvo atsakinga už 49 proc. ginklų importo visoje Afrikoje. Ištikimas Eritrėjos balsavimas JT Rusijos naudai yra nupirktas kulkomis ir sprogmenimis.
