Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 2 d.


NATO PLĖTRA
Viltys dėl greito Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO blėsta
BNS
Pixabay

Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo įstrigusį siekį įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos galės išspręsti nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo kitą savaitę, blėsta, sako ekspertai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su visų trijų šalių atstovais ir siekti pažangos dėl Ankaros blokuojamų Helsinkio ir Stokholmo paraiškų įstoti į Aljansą.

„Manau, tai įmanoma, bet bus labai sunku“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholmo universiteto Turkijos studijų instituto direktorius Paulas Levinas.

„Tam reiktų, kad abi šalys pademonstruotų realų norą padaryti kompromisų“, – sakė jis.

NATO ir minimos dvi Šiaurės šalys tikėjosi, kad stojimo procesas bus spartus. Tačiau netikėtai jas užklupo Ankaros paskutinės minutės nepritarimas, nors NATO šiuo metu labai norėtų pademonstruoti vieningą frontą prieš Rusiją.

Ankara kaltina Suomiją ir Švediją teikiant saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), Turkijos ir jos sąjungininkių Vakaruose

Bet kokios šalies narystei NATO turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso narių, tad dabar nuogąstaujama, kad Turkija gali neribotą laiką stabdyti laikomai teroristine organizacija. Ankara taip pat reikalauja, kad Helsinkis ir Stokholmas atšauktų ginklų prekybos embargą. Suomijos ir Švedijos stojimą.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin neseniai išreiškė nuogąstavimą, jog jei šis klausimas nebus išspręstas iki susitikimo Madride, „kyla pavojus, kad situacija bus įšaldyta“.

Vokietija pirmadienį bandė mažinti lūkesčius, kad lyderiai per NATO viršūnių susitikimą kitą savaitę pasirašys dėl Suomijos ir Švedijos narystės, bet pabrėžė, kad susitarimas arti.

„Manau, tai susiję su lūkesčių valdymu, susiejimu... su istoriniu kontekstu, – sakė aukšto rango šaltinis Vokietijos vyriausybėje. – Atsižvelgiant į istorijos aspektą, nebūtų katastrofa, jei mums prireiktų dar kelių savaičių.“

„Esminis dalykas tas, kad, mūsų nuomone, nėra neįveikiamų kliūčių“ tarp Švedijos, Suomijos ir Turkijos, sakė šaltinis.

„Mes įsitikinę, tvirtai įsitikinę, kad galima rasti sprendimą atsižvelgiant į abiejų šalių interesus“, – pažymėjo jis.

Kurdų klausimas

Labiausiai Ankara pyksta ant Švedijos.

„Švedija laiko PKK teroristine organizacija ir daro tai nuo 1984 metų“, – sakė P. Levinas ir nurodė, kad ji buvo „turbūt pirmoji šalis, neskaitant Turkijos“, užėmusi tokią poziciją.

„Tad šia prasme Švedija nelabai išsiskiria“ iš kitų Europos šalių, pabrėžė jis.

Tačiau Stokholmas reiškė paramą JAV remiamiems Sirijos kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG) ir jų politiniam sparnui Demokratinės sąjungos partijai (PYD).

YPG, kurie buvo JAV vadovaujamos koalicijos sąjungininkai Sirijoje kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), Ankara laiko PKK padaliniu Sirijoje.

Siekdama išsklaidyti Ankaros susirūpinimą, Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pabrėžė, kad Švedija pastaraisiais metais griežtino savo kovos su terorizmu įstatymus ir kad naujas, griežtesnis, įstatymas įsigalios liepos 1 dieną.

Švedija taip pat sakė, kad jos nepriklausoma ginklų eksporto agentūra bus pasirengusi persvarstyti savo politiką, kai šalis įstos į NATO.

P. Levinas pažymėjo, kad vienu klausimu Švedija išties išsiskiria Europoje – šalis „bendrai palankiau vertina platesnį kurdų reikalą“.

Šioje Skandinavijos šalyje gyvena maždaug 100 tūkst. kurdų. P. Levinas bendruomenę pavadino įtakinga ir gebančia mobilizuoti.

„Šia prasme Turkija galbūt teisi atkreipdama dėmesį į Švediją“, – sakė ekspertas.

Kaip nurodė Upsalos universiteto politologijos profesorė Li Bennich-Bjorkman, kurdų klausimas yra problemos su Ankara esmė.

„Yra realus neatitikimas tarp Švedijos požiūrio į kurdų klausimą ir Turkijos reikalavimų Švedijai“, – AFP sakė ji.

Surištos rankos

Švedijos vyriausybė spaudžiama ir šalies viduje, jos rankas laiko surišusi viena kurdiškų šaknų turinti nepriklausoma parlamentarė.

Irano kurdų kilmės Amineh Kakabaveh, buvusi Kairiosios partijos narė, nuo 2019-ųjų dirba parlamente kaip nepriklausoma deputatė. Lapkričio mėnesį ji skyrė balsą, nulėmusį socialdemokratų iškilimą į valdžią – mainais į didesnį bendradarbiavimą su PYD.

„Jos pozicijos labai stiprios, nes socialdemokratams reikia jos balso“, – AFP sakė analitinio centro „American Enterprise Institute“ ekspertė Šiaurės šalių gynybos klausimais Elisabeth Braw.

A. Kakabaveh grasina šią savaitę balsuoti prieš vyriausybės biudžeto pasiūlymą, jei Švedija sutiks parduoti ginklų Turkijai.

Švedijos vyriausybės dvejas derybas su A. Kakabaveh ir Ankara „labai sunku suderinti“, pažymėjo P. Levinas.

Rugsėjį Švedijoje vyks parlamento rinkimai, galbūt galintys užbaigti aklavietę su Ankara, jei išeities nepavyks surasti anksčiau.

Nesitikima, kad A. Kakabaveh bus perrinkta į parlamentą, tad vyriausybė galėtų laisviau derėtis su Turkija.

„Tikrai atrodo, kad švedų vyriausybė bando trauktis iš savo susitarimo su Kakabaveh, siekdama diskusijos su Turkija“, – sakė P. Levinas.

Tuo pačiu metu Turkijoje kaip galimybė iškilo pirmalaikiai rinkimai – jie galėtų „viską pakeisti ir sudaryti sąlygas surasti tam tikrą sprendimą“, pridūrė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 20 15:44
Spausdinti