Religija ir politika – šimtmečius nesenstantys įtakos įrankiai, veiksnūs ir XXI a.
2018 m. „Forbes“ galingųjų sąraše popiežius Pranciškus atsidūrė šeštoje pozicijoje, nusileisdamas tik Kinijos komunistų partijos generaliniam sekretoriui Xi Jinpingui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Jungtinių Valstijų lyderiui Donaldui Trumpui, Vokietijos premjerei Angelai Merkel bei Amazon.com įkūrėjui Jeffui Bezosui.
Iš pirmo žvilgsnio, popiežius Pranciškus iškrenta iš bendro įtakingųjų konteksto. Kuklus, nuolat besišypsantis Šventasis Tėvas nevadovauja didžiausioms planetos ekonomikoms, negali pasigirti kariniu arsenalu ar galimybe priimti tarptautinės svarbos politinius sprendimus. Tad kur slypi įvardijamoji pontifiko galia?
Diskretiškoji diplomatija
Politinė popiežiaus įtaka tikrai nėra tokia nereikšminga, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Pontifikas vadovauja ne tik Vatikano valstybei, bet ir Šventajam Sostui, kuris yra pripažįstamas tarptautiniu teisės subjektu bei atstovauja daugiau nei milijardui katalikų visame pasaulyje. Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su 183 valstybėmis, daugumoje kurių ambasadorių vaidmenį atlieka popiežiaus skiriami apaštališkieji legatai. Svarbią poziciją tarptautinėje politikoje patvirtina ir Šventajam Sostui suteiktas nuolatinio stebėtojo statusas Jungtinėse Tautose bei kitose tarptautinėse organizacijose.
Diplomatinė Katalikų Bažnyčios padėtis yra unikali – jokia kita religinė organizacija neturi tarptautinio teisės subjekto statuso. Nors Jungtinėse Tautose Šventajam Sostui nėra suteikta teisė balsuoti, tačiau popiežiaus legatams leidžiama dalyvauti diskusijose, kreipimusi į Generalinę Asamblėją pareikšti Bažnyčios poziciją bei daryti įtaką reikšmingiems politiniams sprendimams.
Šventasis Tėvas ne tik vadovauja bene didžiausiam diplomatinių ryšių tinklui pasaulyje, bet ir pats yra svarbus ir aktyvus politinis veikėjas. Popiežius Pranciškus ypatingą dėmesį skiria „dialogo diplomatijai“, yra minimas kaip esminis tarpininkas tarp JAV ir Kubos vadovų šių valstybių diplomatinių santykių atkūrimo procese bei skatina dialogą sprendžiant Sirijos, Ukrainos ir Venesuelos konfliktus.
Įtakingas, nes mylimas
Popiežius Pranciškus turi ir tai, kuo pasigirti negali dauguma įtakingiausių pasaulio lyderių, – žmonių pasitikėjimą ir palaikymą. Šių metų pradžioje JAV tyrimų centro „Pew Research“ atlikta apklausa parodė, jog Šventąjį Tėvą palankiai vertina net 84 proc. šalies katalikų.
Nors tiksliai įvertinti popiežiaus Pranciškaus įvaizdį po visą pasaulį pasklidusiose katalikų bendruomenėse sunku, jo populiarumą geriausiai iliustruoja skaičiai. Vos per pirmus devynis Pranciškaus pontifikavimo mėnesius Vatikaną aplankė beveik 7 mln. piligrimų. Vėliau apsilankymų mažėjo, tačiau tikintieji Šventojo Tėvo mokymą gausiai seka socialinėje erdvėje. Pagal sekėjų skaičių tviteryje popiežius Pranciškus nusileidžia tik aktyviai jame savo pozicijas dėstančiam JAV prezidentui D. Trumpui.
Popiežius Pranciškus įrodė, jog Šventojo Tėvo įtaka – tai ne vien gebėjimas paveikti svarbius tarptautinės politikos klausimus. Dvasiniam ir moraliniam vadovui svarbiausia – žmonių pasitikėjimas, užtikrinantis efektyvią Bažnyčios mokymo sklaidą.
