PixabayDaugiau nei pusė išsivysčiusios ekonomikos valstybių piliečių demonstruoja nusivylimą demokratija.
Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija) tyrėjų atlikto tyrimo metu buvo apklausti daugiau kaip 4 mln. gyventojų. Tai didžiausia tokio masto analizė. Jų išvados glumina: demokratija negaluoja.
Mokslininkai pastebi, kad dešimto dešimtmečio viduryje, kai buvo pradėti rinkti duomenys apie visuomenės išsivysčiusiose pasaulio valstybėse nepasitenkinimas demokratija pasiekė piką. Nuo 1995 m. žmonių, kurie teigia esantys nepatenkinti demokratija, skaičius išaugo nuo 48 proc. iki 58 proc.
Daugiausiai demokratija nusivylusių asmenų gyvena Brazilijoje, Nigerijoje, Meksikoje ir JAV. Pastarosiose tos pačios kartos nepasitenkinimas padidėjo trečdaliu. Tarp valstybių, fiksuojančių didžiausią nepasitenkinimą demokratija lygį, ir tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Pietų Afrika, Kolumbija, Australija.
Mokslininkų teigimu, nusivylimas demokratija paprastai auga tada, kai ekonomika patiria šokus, kyla korupcijos skandalai, vyriausybių krizės. Populizmas savo ruožtu yra priskiriamas prie nepasitenkinimo demokratija simptomų.
Pasitikėjimas demokratija mažėja, nes demokratinės institucijos matomos kaip tos, kurios nesugeba išspręsti svarbiausių laikmečio iššūkių nuo ekonominių sukrėtimų iki klimato kaitos, įsitikinęs vienas iš tyrimo autorių Roberto Foa.
PexelsDidesnį pasitenkinimą demokratija savo ruožtu demonstruoja nedidelės, aukšto pragyvenimo lygio valstybės. Vis daugiau piliečių pasitiki demokratinėmis institucijomis Šveicarijoje, Danijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge.
Šiose valstybėse, apgyvendinančiose vos 2 proc. visų demokratinės santvarkos piliečių, tik ketvirtadalis gyventojų reiškia nepasitenkinimą demokratija.
