Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 2 d.


GYNYBA
Vokietija išsigandusi: šalies gynybai stiprinti skyrė papildomų lėšų
BNS
BNS Foto

Vokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti.

Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.

Šis istorinis žingsnis yra atsakas į daugelį metų skambančią glaudžių sąjungininkų kritiką, kad Berlynas nesugeba pasiekti NATO tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.

Priemonei dar turi pritarti parlamento aukštieji rūmai – Bundesratas.

„Tai momentas, kai Vokietija sako, kad esame šalia, kai mūsų reikia Europai“, – parlamentarams pareiškė Žaliųjų partijos deleguota užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Praėjus trims dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje vokiečių kancleris Olafas Scholzas pažadėjo suformuoti specialų 100 mlrd. eurų biudžetą, siekiant artimiausiais metais perginkluoti Vokietijos kariuomenę ir modernizuoti pasenusią gynybos įrangą.

Tačiau kritikai nuo to laiko tvirtina, kad O. Scholzas neryžtingai remia Kyjivą, taip pat nesiima konkrečių veiksmų, susijusių su ginklų tiekimu.

Penktadienį pasiektas susitarimas leis Berlynui pasiekti NATO tikslą – „vidutiniškai kelerius metus“ gynybai skirti 2 proc. nuo BVP.

Maskva penktadienį pasmerkė šį žingsnį, kaltindama Vokietiją „remilitarizacija“, pavartodama terminą, primenantį apie šalies nacistinę praeitį.

„Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Panašu, kad ji turėjo omenyje Adolfo Hitlerio valdytos nacistinės Vokietijos ginklavimosi programą praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, įstūmusią pasaulį į karą.

„Didžiausia kariuomenė Europoje“

Didžioji dalis Vokietijos investicijų – 40,9 mlrd. eurų – bus skirta karinėms oro pajėgoms: bus įsigyti 35 JAV gaminami naikintuvai F-35, 15 naikintuvų „Eurofighter“ ir 60 transporto sraigtasparnių „Chinook“.

Beveik 20 mlrd. eurų suma bus rezervuota kariniam jūrų laivynui, daugiausia naujoms korvetėms ir fregatoms, taip pat 212-ojo modelio povandeniniam laivui.

Daugiau kaip 16 mlrd. eurų bus skirta sausumos pajėgoms stiprinti – pėstininkų kovos mašinoms „Marder“ ir šarvuotiems transporteriams „Fuchs“.

Anksčiau šią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad susitarimas „gerokai sustiprins“ Vokietijos ir jos NATO sąjungininkių saugumą.

„Vokietija netrukus turės didžiausią Europoje NATO įprastinę kariuomenę“, – vietos žiniasklaidai sakė kancleris.

Steigiamas išskirtinis fondas bus finansuojamas iš papildomos skolos.

Šiam tikslui reikėjo apeiti Konstitucijoje įtvirtintą „skolos stabdžio“ taisyklę, ribojančią vyriausybės galimybes skolintis.

Vyriausybei prireikė konservatyvios opozicijos paramos, kad pasiektų parlamente dviejų trečdalių balsų daugumą, būtiną konstitucijos pataisai priimti.

Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija gerokai sumažino savo kariuomenę: anksčiau joje tarnavo 500 tūkst., o dabar – 200 tūkst. karių.

Remiantis gruodį paskelbta ataskaita apie kariuomenės būklę, tik mažiau nei 30 proc. Vokietijos karinių laivų yra „tinkamai veikiantys“. Be to, daugelis šalies naikintuvų nėra tinkami skraidyti.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2022 06 03 20:43
Spausdinti