Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.
Ukrainai antrą savaitę grumiantis dėl išlikimo, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes imtis papildomų sankcijų prieš Maskvą, įskaitant jos naftos ir dujų sektoriaus boikotą.
Anksčiau sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad intensyvėjant karo veiksmams Jungtinės Valstijos ir Europa „labai aktyviai diskutuoja“ apie galimybę imtis priemonių prieš rusišką iškastinį kurą.
Tačiau Vokietijos, šiuo metu pirmininkaujanti Didžiajam septynetui (G-7), užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad tokia priemonė būtų beprasmiška, nes negalėtų būti taikoma ilgą laiką.
„Nebūtų jokios prasmės, jei po trijų savaičių sužinotume, kad Vokietijoje elektros liko vos kelioms dienoms ir todėl turime atsisakyti šių sankcijų“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam transliuotojui.
Per kitą interviu ministrė pridūrė, kad Vokietija pasirengusi „mokėti labai labai didelę ekonominę kainą“, tačiau „jeigu rytoj Vokietijoje ar Europoje užgestų šviesos“, tai „tankų nesustabdytų“.
Vokietija priklausoma nuo rusiško iškastinio karo. Šalis importuoja iš Rusijos 55 proc. suvartojamų dujų ir 42 proc. naftos bei anglių.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris taip pat skeptiškai vertino galimą naftos draudimą.
„Neturėtume riboti savo galimybių save palaikyti“, – sakė jis laikraščiui „Bild“.
Europos ir Didžiosios Britanijos gamtinių dujų kainos praėjusią savaitę šoko į rekordines aukštumas, tvyrant nerimui dėl tiekimo sutrikimų. Naftos kaina taip pat toliau auga. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo iki beveik 140 dolerių už barelį – aukščiausio lygio nuo 2008 metų.
Užuot skelbus Rusijos energijos boikotą, G-7 naujų sankcijų paketu turėtų smogti oligarchams, susikrovusiems turtus Vladimiro Putino prezidentavimo metu, sakė Ch. Lindneris.
„Lobę iš Putino ir vogę Rusijos žmonių turtą, be kita ko, ir dėl korupcijos, negali toliau mėgautis savo gerove mūsų Vakarų demokratijose“, – sakė ministras televizijai ARD.
Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė įtraukė daugiau rusų oligarchų į juodąjį sąrašą su Kremliumi siejamų verslininkų, kuriems Europos Sąjunga jau taiko sankcijas.
Tą pačią dieną Paryžius pranešė Prancūzijos Rivjeroje areštavęs Rusijos valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vykdomojo direktoriaus Igorio Sečino prabangią jachtą.
Rusija jau sulaukė virtinės sankcijų, skirtų atkirsti ją nuo tarptautinės finansų sistemos.
V. Putinas prilygino šias baudžiamąsias priemones karo paskelbimui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama