Perėjimas prie neutralios taršos anglies dioksidu bent jau teoriškai turėtų pagerinti gyvenimą visose pasaulio šalyse. Daugelis jų mažiau priklausys nuo degalų importo, todėl sutaupys nemažai lėšų ir apsaugos savo ūkius nuo angliavandenilių kainų svyravimų. Nemažai pasipelnys šalys, eksportuojančios metalus, kurių reikia naujiems elektromobiliams, turbinoms ir didesniems elektros perdavimo tinklų pajėgumams. Geri laikai nesibaigs net buvusioms naftos eksportuotojoms, jei jos sugebės vandenilio gamybai pritaikyti senas naftos perdirbimo įmones bei vamzdynus ir pasitelkti vėją ir saulę. Ir, žinoma, visi džiaugtųsi, jei mūsų planeta liautųsi kasmet šilti ir kelti vis didesnę grėsmę.
Deja, praktikoje perėjimas prie nulinės taršos energijos bus audringas. Keičiantis energijos vartojimo modeliams ir persiskirstant prekybos srautams, vienos šalys išloš, kitoms seksis prasčiau. Iki šiol šiuos skirtumus maskavo COVID-19 pandemija, silpstanti pasaulio ekonomika ir lėtėjanti Kinija, bet 2024 m. jie ims ryškėti. Deja, ne visais atvejais nuspėjamai. Tikrai nebus taip, kad iškastinio kuro tiekėjai ims skursti, o ekologiškų išteklių eksportuotojai sustiprės. Nugalėtojų ir pralaimėtojų bus abiejose pusėse.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu pasaulis ir toliau godžiai vartos angliavandenilius. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad naftos paklausa aukščiausią tašką pasieks iki 2030 m., bet 2023 m. išryškėję žaliojo perversmo trūkumai rodo, kad tai gali nutikti vėliau. Spaudžiant investuotojams ir kylant abejonių dėl ilgalaikės paklausos, tiekimo pajėgumus rimčiau plės tik Persijos įlankos ir Lotynų Amerikos valstybinės įmonės. Dėl to vis dar gausios iš naftos plūstančios pajamos susitelks siauresniame eksportuotojų ratelyje. Negana to, gali subyrėti Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC, kurios narėms nepavyksta sutarti, kaip geriausia tvarkytis pereinamuoju laikotarpiu, todėl pigią naftą išgaunančioms įmonėms atsivers proga atsiriekti dar didesnę rinkos dalį.
