Po virtinės galingų žemės drebėjimų gelbėtojai Turkijoje ir Sirijoje visą praėjusią šaltą naktį plikomis rankomis valė tūkstančių pastatų griuvėsius, ieškodami po jais likusių gyvų žmonių, o pareigūnai patvirtino, kad abiejose šalyse žuvusių žmonių skaičius jau viršijo 5 100.
Virtinė stiprių žemės drebėjimų pirmadienį įvyko prie Turkijos ir Sirijos sienos; galingiausio iš jų stiprumas buvo 7,8 balo.
Turkijos ir Sirijos atsako į nelaimes komandos pranešė, kad septyniuose miestuose sugriauta daugiau kaip 5,6 tūkst. pastatų, įskaitant daugiaaukščius daugiabučius. Tuose namuose miegojo tūkstančiai žmonių, kai anksti pirmadienį įvyko pirmasis žemės drebėjimas.
Kachramanmarošo mieste Turkijos pietryčiuose liudininkams buvo sunku suvokti nelaimės mastą.
„Galvojome, kad tai apokalipsė, – sakė 23 metų reporterė Melisa Salman. – Tokį dalyką išgyvenome pirmą kartą.“
Turkijos viceprezidentas Fuatas Oktay sakė, kad Turkijoje iš viso žuvo 3 419 žmonių, dar 20 534 žmonės buvo sužeisti.
Dar 1 602 žmonės žuvo Sirijos pusėje.
Tai reiškia, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 5 021.
Baiminamasi, kad šis skaičius dar smarkiai didės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai apskaičiavo, kad galėjo žūti iki 20 tūkst. žmonių.
Turkijos Gaziantepo mieste, kur prisiglaudė daugybė pabėgėlių iš dešimtmetį pilietinio karo draskomos Sirijos, gelbėtojai tikrindami griuvėsius šaukė, verkė ir ragino saugotis netoliese staiga sugriuvus dar vienam pastatui.
Pirmasis žemės drebėjimas buvo juntamas net Grenlandijoje, o jo poveikis toks didelis, kad sureagavo visas pasaulis.
Dešimtys šalių, nuo Ukrainos iki Naujosios Zelandijos, pažadėjo atsiųsti pagalbos, nors darbams dabar trukdo pakartotiniai smūgiai, lijundra ir minusinė oro temperatūra.
„Negalime grįžti namo“
Turkijos pietryčiuose esančiame Šanliurfos mieste gelbėtojai ieškojo žmonių septynių aukštų namo griuvėsiuose.
„Po griuvėsiais yra viena mano pažįstama šeima“, – sakė 20-metis studentas siras Omeras El Cuneydas.
„Iki 11 val. ar vidurdienio mano draugė dar atsiliepdavo telefonu. Bet nebeatsako. Ji ten“, – sakė O. El Cuneydas.
Nepaisydami šalčio išsigandę gyventojai naktį praleido gatvėse, šildydamiesi prie laužų.
Mustafa Koyuncu susodino žmoną ir penkis vaikus į šeimos automobilį, bet keliauti bijojo.
„Negalime grįžti namo. Visi bijo“, – naujienų agentūrai AFP sakė šis 55 metų vyras.
Didelės žalos padaryta rajone netoli drebėjimo epicentro tarp Kachramanmarašo ir Gaziantepo, kur ištisi kvartalai virtę griuvėsiais.
Nedirba oro uostai
Pirmasis drebėjimas pirmadienį įvyko 4 val. 17 min. (3 val. 17 min. Lietuvos) laiku maždaug 17,9 km gylyje netoli Turkijos Gaziantepo miesto, kur gyvena apie 2 mln. žmonių, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS).
Pasak pareigūnų, dirbti negali trys svarbūs oro uostai ir tai trukdo pristatyti gyvybiškai svarbią pagalbą.
Dėl pūgos svarbūs į nukentėjusį rajoną vedantys keliai padengti ledu ir sniegu.
Sirijos šiaurėje esančius nukentėjusius rajonus jau ir taip daug metų niokojo karas, Sirijos bei Rusijos pajėgų bombardavimai.
Konfliktas jau veikia atsaką į žemės drebėjimus. Sirijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Bassamas al Sabbaghas (Basamas Sabagas), regis, atmetė galimybę atverti sienos perėjas, kad būtų galima gabenti pagalbą į sukilėlių grupių kontroliuojamus rajonus.
Sirijos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie žalą Alepo, Latakijos, Chamos ir Tartuso provincijose.
Dar prieš tragediją Alepe dažnai sugriūdavo pastatų, nusidėvėjus per karą neprižiūrimai infrastruktūrai.
Pareigūnai, imdamiesi atsargumo priemonių, regione nutraukė gamtinių dujų ir elektros tiekimą, dviem savaitėms uždarė mokyklas.
Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO išreiškė nuogąstavimą dėl didelės žalos dviejuose į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktuose miestuose – Alepe Sirijoje ir Dijarbakyre Turkijoje.
Sirijos šiaurės vakaruose iš vieno kalėjimo, kuriame daugiausia laikomi džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) nariai, po drebėjimų kaliniai sukėlė maištą, mažiausiai 20 jų pabėgo, AFP sakė šaltinis šiame kalėjime.
Turkija yra vienoje aktyviausių pasaulio zonų, kalbant apie žemės drebėjimus.
Praėjusį kartą 7,8 balo žemės drebėjimas šalyje įvyko 1939 metais, kai rytinėje Erzindžano provincijoje žuvo 33 tūkst. žmonių.
Turkijos Diuzdžės regione 1999 metais įvykus 7,4 balo žemės drebėjimui žuvo daugiau kaip 17 tūkst. žmonių.
Ekspertai seniai įspėdavo, kad didelis žemės drebėjimas galėtų nuniokoti 16 mln. gyventojų turintį Stambulą, kur yra daug prastos būklės pastatų.
