Meniu
Prenumerata

sekmadienis, sausio 23 d.


DERYBOS
Ženevoje prasidėjo svarbios JAV ir Rusijos derybos dėl Ukrainos saugumo
BNS
Scanpix
JAV ir Rusijos derybos.

JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatai pirmadienį pradėjo svarbias derybas Ženevoje, tvyrant didelei įtampai dėl Ukrainos ir nuogąstaujant, kad Maskva gali surengti karinį puolimą prieš provakarietišką kaimynę.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas susitikimą JAV diplomatinėje atstovybėje Ženevoje pradėjo 8 val. 55 min. vietos (9 val. 55 min. Lietuvos) laiku, nurodė vienas Valstybės departamento atstovas.

Kiek anksčiau prie pastato atvažiavo juodų automobilių su Rusijos diplomatiniais numeriais kolona. Derybininkai buvo įvesti per didelius geležinius vartus, virš kurių plevėsavo JAV vėliava.

Derybininkų vadovai sekmadienį vakare Ženevoje jau buvo susitikę neformalių parengiamųjų derybų. S. Riabkovas vėliau sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad pokalbis buvo „sudėtingas“, bet „dalykiškas“.

Jungtinės Valstijos ir Rusija prieš derybas nubrėžė aiškių linijų. Vašingtonas perspėjo apie konfrontacijos grėsmę, o Maskva atmetė galimybę padaryti kokių nors nuolaidų.

Derybos su Jungtinėms Valstijomis pradeda diplomatinių pastangų savaitę, per kurią Rusijos pareigūnai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais. Tuo metu Vašingtonas stengėsi patikinti sąjungininkus Europoje, kad per šį procesą jie nebus palikti nuošalyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ragino Rusiją nesiimti agresijos ir rinktis diplomatinį kelią.

Tuo metu Kremlius, smarkiai spaudžiamas atitraukti pajėgas nuo sienos su Ukraina, reikalavo plataus naujo saugumo susitarimo su Vakarais.

Nuo praeitų metų pabaigos Maskva sutelkė prie sienos su Ukraina dešimtis tūkstančių karių ir reikalavo garantijų, kad NATO nebus plečiama į rytus.

V. Putino vyriausybė reikalauja, kad NATO niekada nesuteiktų narystės Ukrainai, kurios siekia Kijevas.

Sekmadienį duodamas interviu Rusijos naujienų agentūroms S. Riabkovas sakė, kad Maskva atmetė galimybę per derybas padaryti kokių nors nuolaidų, net jeigu Vašingtonui atrodo, kad daugelis Kremliaus reikalavimų yra nesvarstytini.

„Vengti konfrontacijos“

Visgi A. Blinkenas tvirtino, kad diplomatija su Maskva išlieka įmanoma.

„Yra dialogo ir diplomatijos kelias, mėginant išspręsti kai kuriuos nesutarimus, – sekmadienį televizijai CNN sakė A. Blinkenas. – Kitas kelias yra konfrontacija ir didžiuliai padariniai Rusijai, jeigu ji atnaujins agresiją prieš Ukrainą. Ketiname patikrinti, kokį kelia pasiruošęs rinktis prezidentas (Vladimiras) Putinas.“

Vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas šeštadienį užsiminė, kad Vašingtonas gali būti pasiruošęs aptarti su Rusija galimybę, kad abi pusės apribotų raketų sistemų dislokavimą, taip pat karinių pratybų dydį ir mastą.

Tačiau A. Blinkenas perspėjo, kad bet koks teigiamas derybų rezultatas labai priklausys nuo Rusijos pasiruošimo atsisakyti agresyvios pozicijos, kurią jis prilygino „eskalavimo atmosferai įrėmus ginklą Ukrainai į galvą“.

V. Putinas per birželį Ženevoje įvykusį susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu susitarė dėl reguliarių „stabilumo“ derybų tarp W. Sherman ir S. Riabkovo. Ankstesnės tokios diskusijos Šveicarijoje vyko liepą ir rugsėjį.

J. Bidenas per du pokalbius telefonu su V. Putinu perspėjo, kad Rusija sulauktų rūsčių pasekmių, jeigu įsiveržtų į Ukrainą.

Tarp svarstomų galimybių minimos sankcijos V. Putino artimiausio rato veikėjams, galimybė užblokuoti prieštaringai vertinamą Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“ arba, pagal drastiškiausią scenarijų, nutraukti Rusijos ryšius su pasaulio bankininkystės sistema.

Rusija teigia buvusi apgauta po Šaltojo karo ir maniusi, kad NATO į rytus niekada nesiplės.

Tačiau JAV vadovaujamas aljansas priėmė daugumą buvusių Varšuvos sutarties bloko šalių, įskaitant Baltijos šalis.

Sekmadienį Ženevoje duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS S. Riabkovas kaltino NATO dešimtmečius mėginus „atstumti“ Rusiją.

„Taigi, NATO turėtų susikrauti daiktus ir grįžti prie 1997 metų sienų“, – tvirtino jis.

Rusija daro didžiulį spaudimą Ukrainai nuo 2014 metų, kai Kijeve įvykusi provakarietiška Maidano revoliucija nuvertė Kremliui palankią vyriausybę ir pradėjo stiprinti ryšius su Europa.

Neilgai trukus Rusija užgrobė ir aneksavo Krymo pusiasalį, taip pat rėmė Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus per konfliktą, nusinešusį jau daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

„Labai tikėtina, kad susidursime su mūsų kolegų JAV ir NATO nenoru iš tikrųjų suvokti, ko mums reikia“, – sekmadienį sakė S. Riabkovas.

Nepaisydami „nuolat prieš mus formuluojamų grasinimų... nedarysime jokių nuolaidų“, perspėjo diplomatas ir pridūrė, kad tai „prilygtų veikimui prieš mūsų saugumo interesus“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 10 11:24
Spausdinti