ScanpixVengrija sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio, todėl bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis vietoje to paskelbė pareiškimą savo vardu, remdamasi šaltiniais pranešė agentūra „Bloomberg“.
26 ES teisingumo ministrai pirmadienį taip pat paskelbė savo pareiškimą, kuriuo išreiškė paramą TBT tyrimui. Vengrija nepasirašė ir šio dokumento.
J. Borrellio, kurio pareiškime „atkreipiamas dėmesys“ į TBT sprendimą, atstovas komentuoti atsisakė ir nurodė, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) nekomentuoja vidinių darbo metodų.
J. Borrellis sekmadienį vakare paskelbtame savo pareiškime nurodė, kad ES Teismo sprendimą vertina kaip Rusijos vadovų patraukimo atsakomybėn už nusikaltimus Ukrainoje proceso pradžią.
Budapešto pozicija tikriausiai iškils per ES lyderių šios savaitės susitikimą Briuselyje, pažymi „Bloomberg“. Agentūros matytame susitikimo išvadų projekte sakoma, kad lyderiai „atkreipia dėmesį į TBT neseniai išduotus Rusijos prezidento ir jo vaiko teisių komisarės arešto orderius dėl karo nusikaltimo – ukrainiečių vaikų neteisėtos deportacijos ir perkėlimo iš okupuotų Ukrainos rajonų į Rusiją“. Šios formuluotės yra panašios į tas, kurias naudojo J. Borrellis.
Kai kurie lyderiai tikriausiai ragins griežtinti pareiškimą, sakė „Bloomberg“ šaltiniai. Virtinė ES šalių vadovų jau pasveikino TBT sprendimą.
TBT penktadienį išdavė V. Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
Maskva orderį pavadino niekiniu. Rusija nėra TBT narė ir neaišku, ar ir kaip V. Putinas kada nors galėtų būti išduotas.
Ukraina palankiai įvertino paskelbtus orderius V. Putinui ir Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai, kaip pirmą žingsnį siekiant, kad Rusija atsakytų už nusikaltimus, įvykdytus po 2022 metų vasario 24-ąją pradėtos invazijos.
Vokiečių pareigūnai sakė, kad jei V. Putinas atsidurtų Vokietijos teritorijoje, jis būtų areštuotas.
Tačiau Pietų Afrikos Respublika, į kurią rugpjūtį ketina nuvykti Rusijos prezidentas, nepareiškė ryžto jo sulaikyti.
